Eurokomisaras laidos pradžioje įvertino šalių pastangas įvesti žaliąjį pasą.
„Šalys narės pavyzdingai stengiasi atlikti tuos vadinamuosius namų darbus, turime kelias šalis, kurioms pavyko greičiau, bet Lietuva taip pat yra tarp 22 šalių, kurios prisijungs ateinančiomis savaitėmis, visa Bendrija, plius keturios papildomos šalys, tai yra Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija, Šveicarija ir prisijungs taip pat, bus iš viso 31 šalis ir iki liepos pirmos sistema bus pilnai veikianti ir leis laisvai keliauti po ES ir kaimynines šalis“, – sako V. Sinkevičius.
Kokios sankcijos pakenktų Baltarusijai
Taip pat V.Sinkevičius laidoje pasakė, ką mano apie dabartinius Vakarų veiksmus ir galimas ateities sankcijas Baltarusijai.
„Anksti spekuliuoti, akivaizdu, kad į ketvirtąjį paketą bus įtraukti asmenys, įmonės, kurie susiję su paskutiniais įvykiais, sukėlusiais grėsmę Europos Sąjungos piliečiams, kurie tiesiog skrido namo ir, manau, tai nematytas cinizmas, nematytas aktas iki šiol, džiaugiuosi, kad ES reagavo žaibiškai. Mes taip pat aktyviai stebime, kas vyksta Lietuvos pasienyje“, – sako V. Sinkevičius. „Stebime situaciją, reaguojame, manau, kad tas dėmesys nepasibaigs nepaisant to, kad yra pandemija, yra žaliojo kurso įgyvendinimas, bet, manau, yra labai svarbu reaguoti į tai, kas vyksta su išorine siena.“
„Manau, kad vienas žingsnis po kito, nereikėtų nuskubėti, akivaizdu, kad svarbu, kad priimtos sankcijos pasiekų tikslus, tai šiuo atveju reikia sulaukti žinių dėl ketvirtojo sankcijų paketo. Manau, kad yra labai svarbus sprendimas mūsų ES oro linijoms vengti Baltarusijos oro erdvės – tai labai svarbus signalas, todėl jau toliau neskubėkime“, – sako V. Sinkevičius.
Anot jo, sutarimas dėl sankcijų ir jų suderinimas dažnai užtrunka.
„Akivaizdu, kad yra sutarimas ir nuoseklumas. Priimti tuos pačius sprendimus, pavyzdžiui, dėl sankcijų reikia visų šalių narių pritarimo ir tai užtrunka, suderinti pozicijas, bet negalima ignoruoti to, kas vyksta Baltarusijoje, ypač, kai tai pradėjo kelti grėsmę Europos Sąjungos piliečiams, nepamirškime, kad tame lėktuve buvo žmonių iš dvylikos šalių, kurie buvo visiškoje nežinioje, ir nežinojo, kas ten vyks“, – sako pašnekovas.
Paklausus, kokios turėtų būti sankcijos, kurios realiai turėtų naudos, politikas tikino, kad svarbu, kad ES finansiškai nepalaikytų režimo.
„Manau, šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad režimas nebūtų finansuojamas, jis neturėtų prieigos prie finasų, finansinių šaltinių iš ES narių, kad mes neprisidėtume prie to režimo išsilaikymo. Todėl sankcijos turėtų orientuotis į tai, nepaisant, kad tai gali kainuoti ir mums, ir ES narėms, bet jokiu būdu nebūtų priimtina dirbti su režimu, kuris yra užgrobęs valdžią Baltarusijoje.
Jis taip pat tikino, kad būtų net neetiška kalbėti apie kažkokį bendradarbiavimą su Baltarusijos režimu, nepaisant to, kad tai kainuos mums finansiškai.
„Šiuo atveju mes kalbame apie svarbiausias pamatines vertybes, kurios yra Europos Sąjungos pagrindas. Manau, kad kainos, kaip tokios, neįmanoma nustatyti, mes jau turbūt seniai nebediskutuojame, ar gerai dėvėti drabužius, kurie yra susiję su vaikų išnaudojmu, ar gerai yra susisieti su režimu, kuris kelia ranką prie savo žmones, juos kankina, žudo. Manau, kad čia net neetiška kalbėti apie kainą ar kažkokį bendradarbiavimą“, – sako pašnekovas.
Pokyčiai iki 2030 metų
Laidoje taip pat kalbėta ir apie 2030 metus. Paklausus, ką vis tik pakeisime iki kas iki to keisis pačioje Lietuvoje, V. Sinkevičius akcentavo viešąjį transportą ir renovaciją.
„Pirmas ir apčiuopiamiausias dalykas – renovacijos banga, kai mes kalbame apie namų renovaciją, mažesnes šildymo sąskaitas, ką pajustų kiekvienas. Tai yra vienas iš pagrindinių Vyriausybės darbų būtent naujoje programoje. Antras dalykas – mes kalbame apie transporto problemas, ypač viešojo transporto elektrinimą, jeigu taip galima įvardyti, trečia, be jokios abejonės, mes kalbame apie pokyčius žemės ūkyje ir mūsų miškų apsaugą. Manau, tai yra realiai įgyvendinami tikslai, kurie pasieks kiekvieną“, – sako V. Sinkevičius.
„Kalbant apie viešąjį transportą, pirmiausia, jis turi būti prieinamas ir patogus gyventojams. Jeigu norima, kad gyventojai bent susimąstytų, kad paliktų savo automobilius šalia namų, tai jis pirmiausia turi būti prieinamas. Kitas dalykas, kai mes matome viešuosius pirkimus savivaldybių investuojant į viešąjį tranpsortą, negalima investuoti į praeities technologijas: ar tai būtų dyzelinas, dujos. Mes net Lietuvoje turime puikų pavydį elektrinių autobusų, kurie jau netrukus riedės ir Europos gatvėmis. Taigi reikia atkreipti dėmesį, skaičiuoti ilgesnį atsiperkamumą, bet, manau, savivaldybės tai privalo daryti kuo anksčiau. Nes vienas didžiausių iššūkių Lietuvai – būtent transporto sektorius“, – sako pašnekovas.
