„Artėjant Tėčio dienai, bandau padaryti dar vieną veiksmą susijusį su mano Tėčiu ir neišspręstais Sausio 13 reikalais. Jau beveik baigėsi Sausio 13 baudžiamasis procesas, kuriame šiemet buvo paskelbti ir įsiteisėjo nuosprendžiai kai kuriems kaltininkams.
Baudžiamajame procese niekur nebuvo įvardinta aukščiausios grandies vado M. Gorbačiovo atsakomybė. Lietuva per savo atsakingą instituciją – Generalinę prokuratūrą – atsisakė tirti jo kaip vyriausio karinių pajėgų vado atsakomybę. Apie tai buvau skelbęs anksčiau“, – feisbuke rašė R. Povilaitis.
Tačiau, pasak žuvusiojo sūnaus, išlieka dar viena paskutinė galimybė.
„Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, galiu iškelti M. Gorbačiovo atsakomybę pateikdamas jam civilinį ieškinį.
Tokiu būdu būtų iškeltas M.Gorbačiovo atsakomybės klausimas ir taip bent iš dalies ištaisyta padaryta klaida“, – rašė R. Povilaitis.
Pasak jo, tokiam veiksmui atlikti reikia dviejų Lietuvos Respublikos piliečių.
„Vienas jau yra (aš), reikia dar bent vieno (vieno ar kelių advokatų). Pradėjau advokatų paiešką. Kol kas atsakymai neigiami arba jų dar nėra. Turiu viltį, kad pavyks“, – teigė R. Povilaitis.
Buvo paskelbtas nuosprendis byloje
Istorinio teisingumo Lietuva laukė net 30 metų, – kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė iš karto įsiteisėjusį nuosprendį tragiškų 1991-ųjų Sausio įvykių byloje.
Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija paskelbė, kad iš dalies patenkino nukentėjusiųjų R. ir Onos Povilaičio, dviejų nuteistųjų bei Generalinės prokuratūros skundus ir pakeitė dar 2019 m. kovo mėnesį priimtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas, nors ir patikslinęs tam tikras faktines bylos aplinkybes, nepakeitė esminių Vilniaus apygardos teismo išvadų ir konstatavo, kad visi byloje kaltinti asmenys buvo pagrįstai nuteisti dėl 1991 m. sausio mėnesio įvykių Vilniuje, kai tarptautinės teisės draudžiamos karo atakos metu, panaudojant draudžiamas kariavimo priemones, buvo nužudyta keturiolika žmonių ir daugiau nei aštuoni šimtai asmenų patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.
Teismas taip pat pritarė žemesniojo teismo išvadai, kad nusikaltimai buvo padaryti, visiems nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe, bendrai vykdant iš anksto suplanuotą ir aukščiausiu lygiu koordinuotą karinę operaciją.
„Kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Be nusikalstamo plano iniciatorių nebūtų buvęs pradėtas karinės operacijos planavimas, be planuotojų ir koordinatorių nebūtų suplanuoti konkretūs kariniai veiksmai, nebūtų paskirti kariniai daliniai operacijai vykdyti, nebūtų jiems suteikta karinė technika ir ginkluotė, o be tiesioginių karinių veiksmų vykdytojų nebūtų praktiškai įgyvendinta iniciatorių ir planuotojų suplanuota karinė operacija, todėl visų nuteistųjų veiksmai lėmė sunkiausių padarinių atsiradimą“, – teigė bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.
Plačiau apie teismo sprendimą galima skaityti čia.
