Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laidoje „Faktai ir nuomonės“ sako, kad sankcijos Baltarusijai ir spaudimas šiai šaliai turi būti, o dabartinis tarptautinis atsakas yra per silpnas.
„Mano nuomone, tarptautinė bendruomenė per mažai ir per lėtai reaguoja į tai, kas ten vyksta, ir jeigu atsisakytų vienintelio sverto, tai yra sankcijų, tada būtų iš viso tik stebėjimas, ir tai būtų neteisinga – ir moraliniu, ir politiniu klausimu. Sankcijų paskirtis yra ta, kad režimas pajustų kainą to, kas vyksta, bet tam reikia nukreipti strėles į patį režimą – į tuos, kurie finansuoja, kurie yra aplinkoje.
Jeigu lyderis, kaip matome, švelniai tariant, nėra adekvatus, mes vis tiek turime viltį, kad kitiems, kurie nedarė tų nusikaltimų, galbūt yra ne vienas ir tas pats, kaip jie toliau gyvens šitoje šalyje, ko jie tikisi po to, ar ketina tokioje siurrealistinėje aplinkoje gyventi, ar mato kokią nors ateitį ir galbūt ją įsivaizduoja ne tik geografiškai, bet ir kitomis prasmėmis. Tikrai spaudimas privalo būti. Ir ne toks, koks yra dabar, nes, kaip jau sakiau, dabar jis silpnokas“, – sako L. Linkevičius.
Paklausus, ar tai dar labiau neįstums Lukašenkos į Putino glėbį, buvęs ministras tikino, kad jeigu Lukašenka nėra toks naivus, jis supranta, kad anksčiau ar vėliau Putinui nebebus reikalingas.
„Taip. Paradoksas, kad kito kelio nebėra, ir netgi galima daryti visokias teorijas, kad galbūt ir Putinui tai apsimoka, bet dar kartą pasikartosiu: Lukašenka jau pasirinko tokį kelią, jis dabar nesėdės ant tvoros ir nežais su abiem pusėmis. Jis pasirinko vienintelį rėmėjo apsaugos variantą, nes kitų kelių nemato, bet jeigu nėra naivus, turėtų suvokti, kad ta parama nesitęs be galo, nes Lukašenka Putinui ilgainiui nebus reikalingas“, – sako L. Linkevičius.
EHU atstovas Maksimas Milta laidoje taip pat įvertino Vakarų sankcijas Baltarusijai.
„Vakarų atsakas ne tik per lėtas, bet ir per mažos apimties, todėl sunku būtų įvertinti, koks ekonominis tų sankcijų poveikis. Manau, bus labai svarbi ne tik birželio trečia diena (kai įsigalioja JAV sankcijos), bet ir birželio 21, artėjanti Užsienio reikalų taryba, ir, svarbiausia, ar retorikos mastas, kurį matome paskutines dvi savaites, virs realiais veiksmais“, – sako M. Milta.
Kur Lukašenkos silpniausia vieta
Paklausus, kur yra skaudžiausia Lukašenkos vieta, Laurynas Jonavičius, VU TSPMI politologas, sako, kad skaudžiausia vieta yra susijusi su naftos keliais.
„Labai geras klausimas, į kurį sunku atsakyti. Mums gali atrodyti, kad jeigu mes iš Vakarų pusės kertame, skiriame tas bendras sankcijas, tai Lukašenkai skaudės. Taip, jam greičiausiai skaudės, bet jo skausmo suvokimas ir naudos bei kaštų analizė kiek kitokia, nei mes ją galime įsivaizduoti. Manau, šiuo etapu jis, kaip diktatorius ir lyderis, yra pasirengęs kentėti daug ir visiškai nekreipti dėmesio, kad dėl to iš esmės kentės ir visa visuomenė. Tai reikia aiškiai suprasti“, – sako L. Jonavičius.
Anot jo, skausmingiausios vietos susijusios su naftos kelių uždarymu.
„Yra skaičiai, kurie rodo, iš kur Baltarusijos biudžetas gauna daugiausia įplaukų, mes kalbame apie naftos produktų eksportą, kalio trąšų eksportą. Jeigu dabar truputį giliau pažiūrėtume, kaip tai susiję su pajamomis, tai kalio trąšos iš Baltarusijos pirmiausia keliauja į Braziliją, Indiją, Kiniją, Amerika galbūt 5 proc. ar panašiai sudaro tų kalio trąšų Baltarusijos importo. Vadinasi, tai nėra tiesioginis poveikis.
Aišku, čia yra tranzito klausimas, branginimo viso to eksportavimo, nes dabar tai vyksta per Baltijos uostus, ir jeigu būtų įvesta sankcijų, reikėtų ieškoti naujų kelių, tie keliai turbūt būtų rasti per Rusiją. Tai didintų kainą, bet leistų išsilaikyti.
Kalbant apie naftos produktus, turbūt skausmingiausias tiesioginis smūgis, nes didžiausi pirkėjai yra Malė, britai ir Jungtinė Karalystė, bet jie dažniausiai nebūna galutiniai pirkėjai, tai yra tranzitinės atšakos, per kurias naftos produktai apskritai paskirstomi per visą pasaulį ir paprastai grįžta į Lenkiją ar Ukrainą. Šitų naftos produktų kelių uždarymas turbūt būtų labiausiai skausmingas finansiškai, ekonomine prasme“, – sako pašnekovas.
Linkevičius: Lukašenkai jau reikia apgalvoti atsitraukimo kelius
Paklausus, ar Putinui reikalingas toks susilpnėjęs Lukašenka, ar jam norėsis kuo greičiau jį pakeisti, L. Linkevičius tikino, kad paveikslą reikia matyti plačiau, nes Rusija čia žaidžia pagrindinį vaidmenį.
„Jis jau dabar su juo daro, ką nori, ir ilgą laiką tai daro. Tiesą sakant, galima spėti ir daryti prielaidas, kad per jį testuoja ir tam tikrus metodus, kuriuos galbūt vėliau mėgins išbandys.
Taigi daug visko vyksta, ir nepamirškime, kad dvidešimt metų vyksta gyvenimas jungtinės sutarties, ir daugelis galėtų paklausti, kodėl taip ilgai; kai dabar jis yra silpnas, pažeidžiamas ir negalintis pasipriešinti <...>, tai tuo bus pasinaudota.
Mes visi tai turime pastebėti ir atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad visi tie sandėriai, sutartys ir susitarimai, kai jie ten į Sočį važinėja, neaišku, ką pasirašo ar nepasirašo, negali būti pripažįstami“, – sako buvęs ministras.
Anot jo, Lukašenkai dabar beveik nebelieka kito kelio, tik atsitraukti.
„Turint omeny Lukašenkos situaciją, jam jau apskritai reikia galvoti atsitraukimo kelius ir, matyt, artimiausiu metu prisijungti prie savo kolegos Janukovyčiaus kur nors, nes jam kitos išeities praktiškai nebeliks. Mums reikia galvoti, ką reiškia permainos. Kai sakome, kad jeigu režimas paleis kalinius ir įvykdys naujus rinkimus, tada mes jau galėsime draugauti ir viskas bus gerai, reikia turėti omeny, jog viskas bus gerai, jeigu tie rinkimai bus skaidrūs, ir kažkokia promaskvietiška jėga, kitas lyderis su kita pavarde neateis, kad jis nebus toks keistas kaip šitas, o šalis eis toliau ir tikslas bus pasiektas. Tokių variantų irgi negalima atmesti“, – sako L. Linkevičius.
Anot M. Miltos, dažniausiai Vakarų įvestos sankcijos tęsdavosi metus ar porą, o paskui prasidėdavo prekyba įmonėmis.
„Vieną dieną tikrai sulauksime. Niekas nėra amžinas po šia saule, bet visgi aš įsivaizduoju, kad iki šiol mes niekada nesiėmėme tokių veiksmų, kurie priverstų ir paskatintų šio režimo atgrasymą. Net jeigu žiūrėtume į visą Vakarų ir baltarusių santykių istoriją, nors pirmas Lukašenkos vizitas visgi buvo į Paryžių, bet iš principo nuo 1997–1999 metų nuolatos matėme tam tikras sankcijas, platesnes arba siauresnes“, – sako M. Milta.
„Penktadienį sukanka trys šimtai dienų nuo Baltarusijoje įvykusių rinkimų ir iki šiol neturime jokių ekonominių priemonių, kurios būtų įvestos Briuselio Lukašenkos atžvilgiu. Tai yra gėdinga. Žinoma, svarbų vaidmenį čia turi ir kitos šalys – Lenkija, Lietuva taip pat, bet visgi yra veiksmų, kurie įmanomi tik turint bendrą Briuselio poziciją“, – sako M. Milta.
Žurnalistė: niekada negali būti tikras, kad tavęs nesulaikys toje muitinėje nežinia už ką ir neišveš kur nors į mišką
Žurnalistė Angelina Gudkova laidoje taip pat įvertino Baltarusijos sprendimą užsidaryti.
„Labai daug baltarusių nuolat važinėja į Lietuvą, Lenkiją, Latviją. Na, Lietuvoje ir prie „Ikeos“ matome baltarusių mašinų ir panašiai“, – sako žurnalistė.
„Daugelis baltarusių dirba užsienyje, nes negali uždirbti pakankamai pinigų, kad išlaikytų savo šeimas, tad jie važiuoja į užsienį užsidirbti. Ir dabar turi galimybę iš Baltarusijos išvykti tik tie žmonės, kurie dirba užsienyje, arba tie, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi užsienio valstybėje, bet tai jie gali padaryti dukart per metus. Jeigu mes įsivaizduotume kokį nors vyruką, kuris paliko savo šeimą Baltarusijoje ir gali tik du kartus su jais pasimatyti, tai čia yra siaubas.
Man, kaip baltarusei, sunku tiek laiko nematyti savo šeimos, man baisu dabar važiuoti į Baltarusiją, nes pasienyje reikės rodyti savo darbo sutartį, ir jie pamatys, kad esu baltarusė, dirbu užsienio žiniasklaidoje, nes esu žurnalistė, ir tai gali sukelti problemų. Tu niekada negali būti tikras, kad tavęs nesulaikys toje muitinėje nežinia už ką ir neišveš kur nors į mišką. Tiesiog jis padarė baltarusius savo įkaitais ir bando manipuliuoti, man atrodo taip“, – sako A. Gudkova.
Anot jos, problemų patirs tūkstančiai žmonių.
„Aš manau, kad yra tūkstančiai, dešimtys tūkstančių žmonių, kurie dirba užsienyje ir kuriuos tai liečia, ypač studentus, kurie važiuoja į Lenkiją, Lietuvą studijuoti“, – sako žurnalistė.
L. Linkevičiaus nuomone, šiuo metu Lukašenka siekia įbauginti žmones.
„Man atrodo, kad tai yra tokia bauginimo dalis. Pratasevičiaus sulaikymas, nepaisant nieko, o dabar tas uždarymas – jis nori įbauginti, ir kad tie, kurie turi bent minčių priešintis bei viešai tai demonstruoti, to nedarytų. Akivaizdu, kad čia yra žinia, jog nebus paisoma nieko, – jis tikrai eis iki galo“, – sako L. Linkevičius.
