Jų teigimu, priešiški Alieksandro Lukašenkos ir Kremliaus režimų veiksmai manipuliuoja savo šalių visuomenėmis ir yra skirti paskleisti dezinformaciją.
Planuojama modernizuoti pasienio su Baltarusija ruožą
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pripažino, kad problemų pasienyje su Baltarusija yra nemažai.
„Deja, tenka konstatuoti, kad tai yra problemiška išorinė ES siena. Praėjusių metų pabaigoje mes pastebėjome neigiamas tendencijas, kai pradėjo augti nelegalių migrantų srautai, taip pat šių metų pirmą ketvirtį stebime ir kontrabandos didėjimą“, – sakė generolas.
Jo teigimu, probleminių taškų pasienyje yra nemažai, net ir ten, kur yra sumontuotos stebėjimo sistemos.
Daugiausia tokių problemų – Dieveniškio kilpoje ir Tverečiaus pasienio užkardos ruože.
„Kontrabanda gabenama beveik per visą Baltarusijos ruožą, ypač ten, kur stebėjimo sistemų nėra“, – teigė VSAT vadas.
Šiai dienai, kaip informavo jis, 37 proc. mūsų išorinės sienos su Baltarusija saugoma modernių sistemų pagalba – šią sistemą planuojama plėsti ir įrengti visur – tvoromis, stebėjimo sistemomis, specialiais kabeliais.
„Tai pakankamai moderni sistema. Drįsčiau teigti, kad, ko gero, moderniausia šiuo metu prie išorinės ES sienos. Žinau, mūsų kolegos regione irgi planuoja artimiausiu metu panašias sistemas diegti, tačiau mes planuojame jau tos sistemos kūrimą užbaigti šiais arba kitais metais, priklausomai nuo asignavimų“, – paaiškino R. Liubajevas.
Nelegalių migrantų gabenimą organizuoja ES piliečiai
Jo teigimu, nelegalių migrantų tikslas paprastai nėra Lietuva – jie dažnai pasišalina iš Užsieniečių registravimo centro, vyksta į kitas ES valstybes.
„Turėjome nemažai atvejų, kai tokie mūsų prieglobsčio prašytojai buvo sulaikyti Lenkijoje arba kitose ES šalyse ir gražinami mums pagal Dublino konvenciją“, – pasakojo pasieniečių vadas.
Baltarusijos pasienio pareigūnai, taip pat pripažino R. Liubajevas, bendradarbiauti nelinkę, įrodymus apie pažeidimus neigia arba atsisako vykdyti bendrą tyrimą.
„Tas noras, galima teigti, neegzistuoja. Mūsų bendradarbiavimas iš esmės pasikeitė nuo praėjusių metų rudens, po prezidento rinkimų ir politinės krizės metu. (…) Dar turėjome vilčių mūsų bendravimą pagerinti, bandydami organizuoti neformalų pasitarimą, tačiau po paskutinių politinių įvykių matome, kad ta mūsų viltis mirė. Aišku, viltis miršta paskutinė, bet dabar matyt taip įvyko“, – sakė generolas.
Organizuotos grupuotės, gabenančios nelegalius migrantus, pasak R. Liubajevo, iš jų ima didžiulius pinigus.
„Mes tą situaciją stebime, kartu su Lietuvos policija ir su kitų ES šalių policijų institucijomis, bendradarbiaujame su „Europolu“. Matome, kad toje veikloje dalyvauja ES šalių piliečiai, kurie, pavyzdžiui, atvyksta per mūsų vidinę sieną pervežti migrantus arba prieglobsčio prašytojus“, – tęsė R. Liubajevas.
„Tai yra labai gerai organizuota tarptautinė grupuotė, kuri užsiima nelegalių migrantų gabenimu visos Europos mastu“, – akcentavo VSAT vadas.
Beveik 90 proc. nelegalių migrantų, taip pat informavo R. Liubajevas, vis dėlto sulaikoma prie valstybės sienos.
„Mes apytiksliai galime skaičiuoti, vertindami, kiek nelegalių migrantų mums grąžina Lenkijos Sienos apsaugos tarnybos atstovai arba kitų ES šalių atitinkamos institucijos pagal Dublino konvenciją. Mes galime tai apytiksliai apskaičiuoti“, – pažymėjo jis.
Maliukevičius: prieš mus taikoma hibridinio karo strategija
Laidoje kalbėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius. Jo vertinimu, Lietuva atsidūrė savotiškuose sovietinės kontrolės spąstuose.
„Prieš mus yra taikoma agresyvi, savotiško hibridinio karo strategija“, – įvertino ekspertas.
Jo teigimu, A. Lukašenkos režimas kaltę tiesiog permeta kitiems, taip bandydamas likti Baltarusijos valdžioje.
„Man atrodo, kad reikia pradėti nuo išeitinio taško – vykdoma strategija, kuri bando problemą, bėdas perkelti ant mūsų pečių. Lukašenkos režimas yra desperacijoje, kovoja už savo išlikimą ir visomis įmanomomis priemonėmis kuria problemas už savo sienų ribų“, – pažymėjo N. Maliukevičius.
Politologas taip pat pabrėžė, kad šioje situacijoje A. Lukašenka veikia ne vienas.
„Čia yra informacinio viruso pagrindinis užtaisas – į orą išmetamas kaltinimas, o po to bandyk skalbtis savo mundurą, aiškintis ir tai tik dar labiau prisidės prie žinutės tiražavimo ir panašiai. (…) Čia nėra vien tik Lukašenkos režimo kampanija – aš matyčiau dviejų režimų bendradarbiavimą. Turiu omeny – ir Putino“, – sakė N. Maliukevičius.
Skleisdami melą ir dezinformaciją apie Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes, pasak VU TSPMI politologo, režimai manipuliuoja savo visuomenėmis.
„Labai svarbu išvengti nevertingo diskutavimo apie tai, kaip čia iš tikrųjų buvo Antrojo pasaulinio karo metu. Aišku, istorinių faktų prasme tai labai svarbu, bet viešos kampanijos kontekste reikia pasakyti, kad tai yra dezinformacinė strategija, nutaikyta prieš mūsų valstybės simbolius“, – pažymėjo ekspertas.
Jis priminė, kad Lietuva kiek anksčiau bandė rasti dialogą su Baltarusija, tačiau tokia strategija, pasak jo, nelabai pasiteisino. N. Maliukevičius pabrėžė, kad dėl to būtina palaikyti režimo oponentus.
„Nesakau, kad tai buvo klaidinga strategija, ji bandė atitolinti Rusijos artėjimą prie mūsų sienų, bet ką mes dabar matome, kad ta vakarietiška kryptis Lukašenkos kertama ir gauname paprastą faktą – Rusijos artėjimą prie mūsų rytinių sienų. Bendrauti, komunikuoti su Baltarusijos visuomene dabar tampa ypatingai svarbu“, – akcentavo politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos opozicijos atstovų tarpe yra daug jaunų žmonių, aktyviai ir kūrybiškai besinaudojančių medijomis, tad Vakarai ir Lietuva, anot N. Maliukevičiaus, turi padėti jiems ir režimo persekiojamai žiniasklaidai.
„Galima gal suteikti tas galimybes suteikti galimybes tai žiniasklaidai veikti pas mus ar mūsų regione. Jaunoji karta ir šiuolaikiškos komunikacijos priemonės yra labai svarbios“, – pridūrė politologas.
Analitikas: sankcijų politika gali atnešti naudą ilguoju laikotarpiu
Apie būtiną paramą Baltarusijos opozicijai kalbėjo ir Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenko, kuris atkreipė dėmesį, kad taikomos sankcijos neša nuostolius abiem pusėms – ir Vakarams, ir Baltarusijai.
„Problema ta, kad anksčiau sankcijos nebuvo skirtos ekonomikai. Dabartinės sankcijos skirtos ekonomikai“, – sakė A. Prochorenko.
„Galbūt ši politika ilguoju laikotarpiu gali atnešti didesnę naudą, tačiau trumpuoju laikotarpiu mes galime matyti tam tikrus finansinius ir ekonominius nuostolius“, – tęsė jis.
Analitiko teigimu, ekonominės sankcijos gali priversti Baltarusiją nežymiai taikytis prie naujų taisyklių.
„Ar mes galime tikėtis, kad Baltarusija ilguoju laikotarpiu sugebės įvykdyti vidinę, demokratinę revoliuciją ir revoliuciją, kuri suteiktų tam tikrus įrankius atsiskirti nuo Rusijos įtakos – tai sudėtingas klausimas“, – kartu pripažino A. Prochorenko.
Todėl, antrino ekspertas, dabar reikia girdėti ir palaikyti kaip niekada vieningą režimo opoziciją.
„Galime matyti, kad Vakarų Europos lyderių dėmesys Baltarusijai šiuo metu yra kaip niekada didelis“, – pridūrė analitikas.
