Ketvirtadienį Seime surengtuose klausymuose parlamentinės darbo grupės rinkimų reformos pataisoms parengti posėdyje LRT atstovavusi įstaigos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, kalbėdama apie pateiktus siūlymus vienmandačių rinkimų apygardų ir regioninių savivaldybių tarybų kandidatų debatus netransliuoti LRT, kaip alternatyvą siūlė rinktis komercinę regionų žiniasklaidą, nors įstatymai tokią prievolę numato būtent LRT (patikslinta formuluotė - 2021.06.04. 13:40).
„LRT bando nusigraibyti vyšnias nuo torto“, – neištvėrė posėdyje dalyvavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Rokas Stabingis.
Posėdyje dalyvavę darbo grupės nariai – VRK atstovas Andrius Vaišnys ir Seimo Lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė suabejojo, ar tokiuose LRT pasiūlymuose neslypi rinkimų kandidatų lygiateisiškumo principo pažeidimas.
Tačiau didžiausia grėsme, kurią teigia matantys pasiūlymuose patys žurnalistai, jie įvardija konservatorių partijos atstovės VRK Gitanos Matiekuvienės siūlymą reguliuoti rinkimų kampanijų metu pasirodantį žiniasklaidos turinį, kvestionuojant žiniasklaidos savireguliacijos institucijų vaidmenį.
„Šiandien reikia ne riboti žurnalistus rinkimų laikotarpiu, o išlaisvinti juos ir iš dabar esančių daugybės apribojimų. Bet kokie nauji draudimai ir ribojimai tik mažintų demokratiją ir spaudos laisvę“, – užmojus įvertino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Tačiau šis pasiūlymas, nors ir buvo įtrauktas tarp eilės kitų, ketvirtadienio darbo grupės posėdyje nebuvo svarstomas – apie jį neužsiminė nei jo pateikėja, nei bendrapartietis darbo grupės vadovas.
Posėdis – dėl LRT teiktų siūlymų
Ketvirtadienį Seime darbą tęsė konservatoriaus Andriaus Vyšniausko vadovaujama darbo grupė, kurios uždavinys yra pateikti išdiskutuotus pasiūlymus rinkimų sistemos reformai šalyje parengti. Šį kartą buvo diskutuojama rinkimų agitacijos ir rinkimų diskusijų tema. Šios temos tiesiogiai liečia ir žiniasklaidą, kaip informacijos skleidėjus.
Kaip posėdžio pradžioje pabrėžė susitikimo pirmininkas A. Vyšniauskas, diskusija sukviesta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) iniciatyva, nes būtent ši iš biudžeto išlaikoma valstybės viešoji įstaiga pateikė siūlymus ir pastabas, ką, jų nuomone, reikėtų keisti dabar galiojančioje rinkimų agitacijos ir diskusijų organizavimo bei transliacijų srityje.
Posėdžio metu paaiškėjo, kad LRT buvo vieninteliai žiniasklaidos priemonių atstovai, kurie darbo grupei pateikė siūlymus.
Posėdyje žiniasklaidos pusei atstovavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, LRT atstovaujantis teisininkas Armenas Airapetianas, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Pastarasis Delfi teigė, kad nors kvietimai dalyvauti diskusijoje ir teikti pasiūlymus formaliai ir buvo, tačiau „kiek keistai buvo prašoma teikti pasiūlymus, nežinant net pagrindinių dokumento, ties kuriuo darbo grupė dirba, gairių“. Tai, anot jo, nulėmė, kad pasiūlymų didžiausia žurnalistus vienijanti profesinė sąjunga kol kas nepateikė.
„Kai nežinai, apie ką diskutuosim, teikti konkrečius siūlymus yra sunku. Šiandieną diskusijoje išryškėjo pagrindiniai akcentai – rinkimų diskusijų laidų rengimas, transliacijų klausimai, taip pat tai, jog LRT siūlo sumažinti jiems įpareigojimus, susijusius su politinės agitacijos sklaida. Manau, kad tokiu atveju, agitacijos ir debatų organizavimo ir sklaidos klausimus galima spręsti ir pasitelkiant kitas žiniasklaidos priemones, nevyriausybines organizacijas. Tokius siūlymus tikrai pateiksime kitą savaitę, juos aptarę ir su kitų žiniasklaidos organizacijų asociacijomis“, – teigė LŽS pirmininkas D. Radzevičius.
Vienmandatininkams ir savivaldybėms siūlomas podukros vaidmuo
LRT siūlo keisti savivaldybių ir Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, kuriose yra numatyta prievolė būtent LRT, kaip visuomeniniam transliuotojui, transliuoti rinkimų agitacijos laidas vienmandatininkams ir savivaldybių tarybų nariams kandidatams.
Kaip pažymėjo LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė – Budrienė, dėl kandidatų gausos tokia agitacija tampa neįdomi ir net praktiškai neįmanoma išsitekti laike, norint užtikrinti vienodas sąlygas visiems kandidatams.
LRT siūlo, o, kaip matyti iš A. Vyšniausko darbo grupės pasiūlymų sąvado, darbo grupė iš esmės pritarė, kad tokia nuostata būtų keliama į pataisų projektą ir dėl jos būtų diskutuojama jau Seime, atsisakyti savivaldybių tarybų kandidatų agitacijos visuomeninio transliuotojo platformose.
Šiuo metu tokios transliacijos vykdomos LRT radijuje ir interneto portale, nors dar prieš porą metų, vykstant savivaldybių tarybų rinkimams, kandidatai turėjo galimybę pasisakyti ir LRT televizijoje.
Tokia prievolė buvo išbraukta praėjusios Seimo kadencijos metu, LRT ir tuometinės VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės iniciatyva, „valstietės“ Guodos Burokienės vadovauto komiteto teikimu.
LRT siūlo vienmandatininkų agitaciją perkelti į regionines žiniasklaidos priemones, o tokias transliacijas apmokėti iš VRK lėšų.
Delfi primena, kad šiuo metu galiojanti politinės agitacijos ir rinkimų diskusijų laidų transliacija yra privaloma vykdyti LRT, ji yra kandidatams nemokama, o LRT už tokias transliacijas sumoka VRK.
VRK taip pat perka papildomai laiką rinkimų debatams, ir čia teisę rengti ir transliuoti tokius debatus turi ir komerciniai televizijų kanalai bei kitos žiniasklaidos priemonės. Tam taip pat skiriamos biudžeto lėšos.
LRT norėtų, kad jai liktų tik prievolė transliuoti daugiamandačių, t.y. politinių partijų, diskusijas ir agitacines laidas. Taip pat pageidauja, jog LRT eteryje būtų transliuojama tik trijų didžiųjų Lietuvos miestų merų rinkimų debatai. Likusiems merams siūloma reikštis vietiniuose laikraščiuose ar regioninėse radijo stotyse bei televizijose.
LRT taip pat norėtų pati pasirinkti, ką kviesti į debatus ir diskusijas, atsisakant dabar privalomo kandidatų susitarimo arba burtų traukimo būdų, o jeigu to nebūtų leista, tuomet prašo, kad komercinei žiniasklaidai taip pat būtų taikoma tokia dalyvių atrankos sistema, kokia numatyta LRT.
Delfi primena, kad tokį atrankos būdą LRT jau bandė taikyti paskutiniuose Seimo rinkimuose, tačiau tuometiniam kandidatui į Seimą, Centro partijos atstovui Nagliui Puteikiui kreipusis į teismą, pastarasis tokią atranką pripažino kaip pažeidžiančią įstatymus.
LRT siūlymą atsisakyti imperatyvo visuomeninio transliuotojo platformose transliuoti rinkimų agitacijos laidas vienmandatininkams bei savivaldybių tarybų narių kandidatams, o mainais į tai leisti LRT savo lėšomis ir savo nuožiūra rengti įstaigos žurnalistų moderuojamas diskusijas ar parengtas laidas, darbo grupėje neseniai dirbti paskirta Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovė A. Širinskienė Delfi pavadino būsimų diskusijų dalyvių segregacija.
„Aš jau nekalbu apie socialinius tinklus, kuriuose apstu kritiškų pasisakymų dėl mūsų visuomeninio transliuotojo objektyvumo. Abejonių – kam tarnauja atvirai politinių simpatijų ir antipatijų neslepianti LRT kyla net Seimo posėdžių metu. Tad toks jų siūlymas yra atviras tyčiojimasis ir iš kandidatų, ir iš pačios žiniasklaidos nepriklausomumo. Man toks įspūdis, kad konservatoriai labai norėtų įvesti trubadūrų tradicijas į rinkimų kampanijas“, – sakė A. Širinskienė.
Apie ką nutylėta diskusijoje?
Tačiau diskusijoje, kurioje buvo svarstomi žiniasklaidą liečiantys rinkimų reformos pasiūlymai, taip ir liko neužsiminta apie tuos darbo grupės pasiūlymų sąvade esančius siūlymus, kurie, bent jau pačių žurnalistų nuomone, yra patys svarbiausi ir, teigiama, – pavojingiausi.
Tokia grėsme patys žurnalistai įvardija konservatorių partijos atstovės VRK Gitanos Matiekuvienės siūlymą – reguliuoti rinkimų kampanijų metu pasirodantį žiniasklaidos turinį, informacijos skleidėjų atsakomybę, kvestionuojant žiniasklaidos savireguliacijos institucijų vaidmenį.
Kaip matyti iš komisijos nariams pateiktų pastabų, darbo grupėje tokiam pasiūlymui ir jo teikimui į būsimą įstatymo projektą – pritarta.
Tačiau šis pasiūlymas ketvirtadienį darbo grupės posėdyje nebuvo svarstomas – apie jį neužsiminė nei jo teikėja, nei bendrapartietis darbo grupės vadovas.
„Nuolat kyla problemos vertinant žiniasklaidoje pasirodžiusį turinį. Dažnai kreipiamasi į Visuomenės informavimo etikos komisiją, bet net ir gavus jų vertinimą, ne visada jam pritariama. Reikalinga aiškiau reglamentuoti, kas ir kaip vertina turinį. Dabartiniai apibrėžimai, kaip savęs propagavimas, yra per daug platūs ir neaiškūs“, – sakoma konservatorės teiktame pasiūlyme.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius tokiame pasiūlyme įžvelgia grėsmę, kad politikai užsimojo kvestionuoti žiniasklaidos savireguliacijos institutus.
„Vieninteliai, kas gali vertinti turinį, yra žurnalistų savireguliacijos institutas, t. y. Visuomenės etikos informavimo komisija. Tai yra įtvirtinta įstatyme, ir tai yra raudona riba, kurios bet koks bandymas patraukti į vieną ar kitą pusę jau yra bandymas artėti link tų valstybių, kuriose žiniasklaida yra daužoma milicijos lazdomis.
Man keista, kad būtent šiai daliai šiandienos diskusijoje nebuvo skirta nei pusės žodžio, tarsi tokio pasiūlymo net nebūtų pateikta. Siūloma, kad tokį vertinimą galbūt galėtų atlikti VRK. Tačiau kaip tuomet bus su tais jos nariais, kurie yra deleguoti politinių partijų? Išeitų, kad politikai vertins žiniasklaidos turinį? Draus arba leis? Ar tokiu būdu siekiama žurnalistų ar žiniasklaidos priemonių prielankumo? Lojalumo? O tuos kitus – ką, persekiosime? Atkreipiu dėmesį, kad pasiūlyme nekalba apie kažkokią politikų parengtą politinę reklamą. Pasiūlyme kalbama apie informacijos skleidėjų atsakomybę. Informacijos skleidėjų ir turinio, tai reiškia, bet kokį žurnalisto parašytą straipsnį ar sukurtą siužetą rinkimų kampanijos metu jau vertins politikų paskirti partijų atstovai iš VRK?
Šiandien reikia ne riboti žurnalistus rinkimų laikotarpiu, o išlaisvinti juos ir iš dabar esančių daugybės apribojimų. Bet kokie nauji draudimai ir ribojimai tik mažintų demokratiją ir spaudos laisvę“, – užmojus įvertino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Delfi kalbinta pati konservatorių partijos deleguota atstovė VRK G. Matiekuvienė sakė, kad minėtas pasiūlymas gimė „iš dar neilgos darbo komisijoje patirties“. Tai, pasak pašnekovės, buvo jos asmeniniai pasiūlymai, kurie nebuvo aptariami ją delegavusioje partijoje.
Ji teigė, kad tokiame pasiūlyme nėra kvestionuojama žiniasklaidos savireguliacijos institutų teisė teikti ekspertinius vertinimus komisijos nariams.
„Čia kalbu apie situacijas, kai vertinant vieną ar kitą rinkimų kampanijos metu žiniasklaidos produktą mes, kaip komisija, kreipiamės patarimo į VIEK, tačiau po to komisijoje būna, kad į tą ekspertinį vertinimą neatsižvelgiama ir nubalsuojama kitaip. Tai manau, reikalinga įstatyme aptarti, ką tokiais atvejais reikėtų daryti, ir kas turi būti tuo pagrindiniu, galutiniu ekspertu, kurio pozicijos jau turėtų laikytis visi“, – sakė G. Matiekuvienė.
Ji tikino nematanti grėsmės, kad politikų skirtieji atstovai vertintų žiniasklaidos turinį VRK. „Mano pasiūlyme tikrai nematau, kad politikai reguliuos, ką žurnalistams rašyti ar rodyti. Priešingai, manau, kad turi būti apibrėžta, kad neliktų progų vėliau interpretuoti“, – teigė TS - LKD atstovė VRK.
