Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas laidoje Delfi diena sako, kad šis siūlymas ėjo kartu su kitu siūymu, bet tas pirminis siūlymas sužlugo.
„Čia du aspektai: teisinis aspektas ir taip pat yra kontekstas. Pagal teisinį aspektą, iš viso nesuprantu, kodėl yra ribojamos žmonių pasyvios rinkimų teisės. Kodėl turi būti nuo 21, o ne 18 metų, kodėl prezidentas nuo keturiasdešimties? Tai yra absoliuti nesąmonė, nes nei smegenys pas žmogų po dvidešimties užauga antros, nei koks nušvitimas kaip budistams įvyksta, nei šiaip pasidaro kokia transformacija. Verygos argumentus mes dar galime suprasti, kai jis sako, kad reikia pardavinėti alkoholį nuo 21 metų, nes dar formuojasi smegenys, auga kaulai, o čia juk kalbant rimtai nėra jokių motyvų absoliučiai, jie tiesiog neegzistuja, yra tik kelios valstybės Europoje, kurios kažką riboja. Tai čia teisinė pusė, bet mes turime kontekstą, o kontekstas, manau, kad yra svarbiausias.
Dalykas tas, kad šis siūlymas ėjo kartu su kitu siūymu, bet tas pirminis siūlymas sužlugo, tai yra rinkimų bendrai reforma ir vienmandačių panaikinimas, o taip pat grynai suformavimas tos vienmandatės, kad visi pagal sąrašus. Reikia suprasti, kad mūsų politikų anūkai auga, jau sūnūs sėdi ir Seime, turime dinastijas ir niekas nepasakys, kad tai yra blogai. Bet pas mus jos randasi kažkaip gausiai, ir įstaigose, ir kitur. Man kyla klausimas, kaip mūsų klasikui, kas galėtų paneigti, kad čia grynai toks asmeninis, vos ne šeimyninis interesas, kai per sąrašus, per įvairias manipuliacijas rinkėjais bandoma į parlamentą prastumti savo artimus giminaičius, gal vaikus, anūkus ir panašiai“, – sako politologas.
Ketveri metai – nereikšmingas skaičius
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas ketveri metai – labai ažas skirtumas.
„Matote, gal reikėtų pradėti nuo to, kad tas kelerių metų skirtumas yra labai nedidelis. Paprastai, jeigu mes kalbame apie jaunus politikus, kaip tokius, tai politologijoje kalbama maždaug apie iki trisdešimties metų, būtent taip ir matuojami efektai, jeigu žiūrime, ar jaunimas labiau balsuoja už jaunus politikus. Matome, kad atsakymas daugeliui atveju yra taip, bet tas efektas yra labai mažas.
Tas argumentas, kad jauni politikai labiau pritrauks jaunimo irgi galioja, bet tik tuo atveju, kai vyksta labai įtempta rinkimų kova. Jeigu vienas kandidatas yra labai arti kito, tada jaunimas eina aktyviau balsuoti už jaunesnį kandidatą, bet iš principo mes čia kalbame apie labai mažą skirtumą“, – sako politologas.
Anot jo, jaunesniems žmonėms rūpi truputį kitokie klausimai nei vyresniems, bet esminio proveržio politologas nemato.
„Beje, dar vienas efektas, kuris yra ryškus, tai jaunesni politikai kalba truputį apie skirtingus dalykus. Jiems rūpi švietimas, rūpinimasis vaikais, darželių klausimai. Jie atspindi tą segmentą, kurį tarsi ir reprezentuoja ir kalba apie tuos dalykus, kurie yra aktualūs jiems. O iš principo nematau kažkokio proverčio nei į vieną, nei į kitą pusę. Sakyčiau, kad tiesiog liberalai turi tokią iniciatyvą, parodyti, kad kažką daro, ir gerai.“
Paklausus, galbūt reikėtų nustatyti vieną amžių ir nuo jo viską leisti, B. Ivanovas sako, kad tai tikrai nebūtų gera idėja.
„Šiaip jau dabar žmonės bręsta greičiau. Fiziologų jau seniai yra patvirtinta, kad dabar aštuoniolikos metų žmogus turi kitokią pasaulėžiūrą, nei aštuoniolikmetis prieš penkiasdešimt metų ar daugiau. Čia sakyčiau net filosofinė diskusija, ką reiškia subrendęs žmogus, nes yra visiškų idiotų, pasiekusių septyniasdešmt metų ir labai protingų genialių žmonių, kuriems šešiolika metų. Manau, kad čia bergždžias reikalas diskutuoti ir surasti tą amžiaus gralį ir susieti tai su fiziologija.“
Gal reikia daugiau būtinųjų kartelių?
Pasiteiravus, kad galbūt reikėtų kalbėti ne apie amžių, o apie aukštojo išsilavinimo būtinybę, A. Lašas sako, kad tokie kriterijai – nėra būtinybė.
„Nemanau, kad tokie kriterijai... Mes padarysime elitistinę demokratiją. Tai gal dar kokį intelekto testą padarykime taip pat, kad turėtų būti išlaikęs tas žmogus. Aš nemanau, kad tai geriausi būtų sprendimai. Demokratijos principas yra toks, kad kiekvienas žmogus turi teisę balsuoti, kad kiekvienas žmogus turi teisę eiti į politiką, tai čia kaip ir logiška.
Manau, kad turėtų galioti nebent formaliai. Žmonės supranta, kad mūsų demokratijoje ir mūsų šalyje, bendrai visuomenėje galioja meritokratiniai principai, žmonės užsidirba, jie ateina ir įrodo, kad kažką pasiekia, todėl žmonės už juos balsuoja, bent taip turėtų būti idealiame pasaulyje. Teisiškai visada siekiame kažkokio idealo, tai šiuo atveju, taip, yra kažkoks meritokratinis principas, bet nemanau, kad jį reikėtų formalizuoti, reikėtų kalbėti apie tai, ką tie žmonės siūlo, ką jie nori pasiekti.“
