Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino fakto įrodytumo, jog G. Vainauskas siūlė (žadėjo), o R. Paksas sutiko priimti kyšį. Kasacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visuotinai pripažintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Tokį kasacinės instancijos teismo vertinimą lėmė tai, kad esminis prekybos poveikiu elementas, t. y. kad G. Vainauskas pasiūlė kyšį (15 tūkst. Eur) R. Pakso ir jo vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai ir kad Rolandas Paksas sutiko jį priimti už poveikį užtikrinant prekybos centro „Norfa“ Prienuose statybos užbaigimo akto pasirašymą, byloje grindžiamas vos keliomis užfiksuoto jų pokalbio frazėmis, nesant jokių inkriminuojamo korupcinio ryšio realumo įrodymų.
Nenustačius Rolando Pakso ar jo vadovaujamos partijos rėmimo (oficialaus ar neoficialaus) fakto, taip pat įrodymais nepagrindžius nei žadamų pinigų šaltinio, nei galimo jų perdavimo laiko ar būdo, taip pat neužfiksavus kokių nors kyšininkavimą realizuojančių veiksmų ar bent detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad vos keliomis pokalbio frazėmis Gedvydas Vainauskas ir Rolandas Paksas realiai susitarė dėl neteisėto ar nepagrįsto atlygio (kyšio).
