Šios Konstitucijos pataisos dėl galimybės į Seimą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų jau praėjo pateikimo stadiją.
„Šiandieną kalbame apie Konstitucijos pakeitimą ir amžiaus cenzo pakeitimą, kad į Seimą, į Seimo rinkimus būtų atvertos plačiau durys, kad žmonės, kuriems yra 21 metai, jau galėtų kandidatuoti į mūsų parlamentą“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės teigimu, kandidatavimo amžiaus cenzo mažinimas yra pats tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jaunimui savo pasitikėjimą.
„Gerai žinau šios idėjos kritikų požiūrį, kad neva tokie jauni žmonės dar nėra pasiruošę priimti svarbius sprendimus. Tačiau mes šiuo atveju kalbame apie rinkimus, ne apie paskyrimą į Seimą. Pakeitus kandidatavimo amžių, jauniausiems kandidatams reikės dar pelnyti savo rinkėjų pasitikėjimą, įrodyti, kad jie yra verti“, – sakė parlamento vadovė.
„Ir manau, kad jauni Lietuvos žmonės niekuo nesiskiria nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių jaunų žmonių, kur kandidatavimo į parlamentus amžius dažniausiai svyruoja tarp 18 ir 21 metų“, – pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pripažino, kad sprendimas siūlyti 21 metų amžiaus cenzą kandidatuojant į Seimą buvo kompromisinis.
„Iš tiesų, ruošdami šį Konstitucijos pakeitimo projektą, daug diskutavome su jaunimo organizacijų atstovais, su Liberaliu jaunimu ir kitomis organizacijomis. Tiesą sakant, tai yra kompromisinis siūlymas – buvo bandoma praėjusiose kadencijose pajauninti kandidatavimo amžių iki 23 metų, tai yra eiti laispniškai, pažingsniui, ir buvo akivaizdu, kad, užsibrėžus tikslą ir pasiūlius 18 metų, tiesiog palaikymo būtų sunkiau rasti tokiam sprendimui. Nes tie argumentai, kurie dabar yra naudojami prieš, jie atrodytų dar svaresni“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Mano galva, 18 metų būtų taip pat geras sprendimas, bet mes turime žiūrėti į realią situaciją ir į tai, kad Seime būtų pasiektas toks sprendimas, mums reikia keisti Konstituciją, reikia 94 balsų, todėl manau, kad jis yra pasvertas“, – pridūrė ji.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, taip pat yra logikos nusibrėžiant 21 metų amžiaus ribą ir dėl to, kad tokia riba nustatyta norintiems kandidatuoti į Europos Parlamentą.
„Keista ir nelogiška, nes tie kandidatai, kurie jau yra dalyvavę Europos Parlamento rinkimuose, po to turi sėsti ant atsarginių suolelio keletui metų ir laukti savo eilės kandidatuojant į nacionalinį parlamentą“, – sakė parlamento vadovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad, norint pakeisti Konstituciją, kad amžiaus cenzas kandidatuojant į Seimą būtų sumažintas iki 21 metų, reikės plataus palaikymo Seime.
„Su parteriais nuomonių šiuo klausimu nuomonių išsiskyrimo didelio tikrai nėra, bet šiuo atveju tikrai reikia pagalbos iš visų, ir mes, užsitikrinę ją, šį įstatymo projektą atnešime į Seimo posėdžių salę ir tikiuosi, kad tai įvyks iki pavasario sesijos pabaigos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu Liberalų frakcijos Seime narys Andrius Bagdonas spaudos konferencijos metu akcentavo, kad labai svarbu suvokti, jog jaunimas yra ne Lietuvos ateitis, o šalies dabartis. Dėl šios priežasties, jo teigimu, būtina jauniems piliečiams suteikti galimybę kandidatuoti į Seimą.
„Daugelis vyresniojo amžiaus žmonių sako, kad jaunimas yra Lietuvos ateitis. Tai norėtųsi visiems priminti, kad jaunimas yra Lietuvos dabartis. Ir vienas iš šio įstatymo projekto pagrindinių tikslų yra sumažinti amžiaus cenzą ir suteikti jaunimui galimybę kandidatuoti į Lietuvos parlamentą nuo 21 metų“, – sakė A. Bagdonas.
„Mes turime tokius pavyzdžius kaip savivalda, kuomet meru galima būti sulaukus 18 metų, galima būti savivaldybės tarybos nariu, į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21 metų, tačiau į Lietuvos parlamentą amžiaus cenzas yra 25 metai. Manome, kad tas amžiaus cenzas iš tiesų nėra tinkamas“, – pridūrė jis.
