Tai numatančius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Gyventojų registro įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, kuriai vadovauja Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
Projektais siekiama sudaryti sąlygas laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, identifikavimui bei įamžinimui. Taip pat tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas užtikrins projektų, susijusių su memorialinių kompleksų, paminklų statyba, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimu, įgyvendinimą ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos ribų.
Pagal siūlomą projektą, Centras, remiantis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, ieško okupacinių režimų metu Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų žuvusiųjų, nužudytų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų bei jų giminių, organizuoja jų palaikų identifikavimą, kaupia rastų neatpažintų ieškomų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, bei jų giminių genetinių (DNR) ir biologinių mėginių bazę.
Projektas numato, kad Centras inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir už jos ribų.
Priėmus siūlomus Gyventojų registro įstatymo pakeitimus, gyventojų registro duomenų teikėjui (VĮ Registrų centrui) būtų nustatyta pareiga suteikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui prašomą informaciją apie giminystės ryšius, kuri yra reikalinga organizuojant laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, žuvusiųjų ir/ar nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų identifikavimą, ieškant jų giminių.
Planuojama sukurti DNR mėginių bazę
Projekto autorių teigimu, patikimas palaikų atpažinimas įmanomas tik gretinant žuvusio/nužudyto asmens ir jo giminaičių genetinius (DNR) mėginius.
„Atsižvelgiant į tai, kad nuo tiriamo laikotarpio praėjo 70 metų ir dėl šios priežasties ieškomų asmenų gyvų giminaičių nelengva surasti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žuvusių/nužudytų laisvės kovotojų buvo apie 20 tūkstančių ir dauguma jų palaikų nerasti iki šiol, tad jų paieškos užtruks dar ilgai, būtina kuo skubiau sukaupti ieškomų asmenų gyvų giminaičių DNR bazę. Ši DNR bazė reikalinga ir tam, kad joje būtų galima saugoti rastų neatpažintų laisvės kovotojų DNR mėginius, tikintis, kad ateityje pavyks juos identifikuoti.
Tokia DNR mėginių bazė yra būtina, siekiant įvykdyti Seimo iškeltus uždavinius – surasti okupantų paslėptus laisvės kovų dalyvių palaikus, laisvės kovotojus deramai pagerbti ir tinkamai įamžinti“, – sakoma dokumentų aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad sovietinės okupacijos metais (1940–1990) į buvusios SSRS teritorijas buvo prievarta išvežta apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol Centre nustatyta apie 3,5 tūkst. tremties ir apie 1,3 tūkst. kalinimo vietų, į kurias 1940–1953 m. išvežti Lietuvos gyventojai.
„Dalis jų – iki šiol išlikę miestai ir kaimai, dauguma – išnykusios miško darbininkų, žvejų, angliakasių gyvenvietės. Dėl bado, infekcinių ligų (maliarijos, dizenterijos, dėmėtosios šiltinės ir kt.) epidemijų, darbo metu patirtų traumų jose žuvo apie 28 tūkst. tremtinių (daugiau nei 5 tūkst. vaikų). Apie 23 tūkst. politinių kalinių mirė arba buvo sušaudyti lageriuose ir kalėjimuose. Jų kūnai paprastai buvo užkasami už zonos ribų – bet kur ir kaip pakliuvo“, – liūdną statistiką pateikia įstatymų pataisų iniciatoriai.
Jų teigimu, daugumos tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo vietos, ypač esančios atokiuose Sibiro regionuose, yra kritinės būklės – pažeistos laiko, taigos gaisrų. Kai kurios tremtinių ir politinių kalinių kapavietės Sibiro didmiesčiuose sunaikintos plečiant miestų infrastruktūrą. Pasak įstatymų pataisas parengusių parlamentarų, dalyje tremtinių kapinių Centrinio Sibiro taigoje, trūkstant skiriamųjų ženklų, yra ganomi gyvuliai.
Jų nuomone, mūsų šalies gyventojų okupacinių režimų meto žūties vietos kitose šalyse iki šiol stokoja tinkamo įamžinimo.
Naujai kuriamam Paieškų ir identifikavimo skyriui reikės ir finansavimo
Siūlomų įstatymo pataisų įgyvendinimui prireiks papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 2021 m. papildomų valstybės biudžeto asignavimų neplanuojama, bet skaičiuojama, kad 2022 metais prireiks iš viso 432 tūkst. eurų. Planuojama, kad tokios pat sumos prireiktų ir artimiausiais 2023, 2024 metais.
„2022 m. reikės 310 tūkst. eurų įstatyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti (250 tūkst. eurų laisvės kovų dalyvių identifikavimui ir 60 tūkst. eurų laisvės kovų įamžinimo projektų įgyvendinimas užsienio šalyse) bei 122 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo naujai kuriamam Paieškų ir identifikavimo skyriui 7 etatų finansavimui per metus. Iš viso 432 tūkst. eurų“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Gyventojų registro įstatymų pataisos įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d.
