Todėl Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU), siekdami prisitraukti studentus, nusprendė kai kuriems į bakalauro valstybės nefinansuojamas vietas stojantiems abiturientams taikyti studijų kainos nuolaidas. Nepaisant to, kad kiti universitetai įžvelgia su tuo susijusias konkurencijos sąlygų pažeidimo grėsmes, ministerija tokiai universitetų iniciatyvai neprieštarauja.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas atkreipia dėmesį, kad tokios KTU ir VDU taikomos nuolaidos studentams nėra nauja iniciatyva, jo teigimu, panašią praktiką taiko ir kiti universitetai. Viceministras taip pat akcentuoja, kad KTU ir VDU būsimiems studentams, kuriems numato suteikti studijų kainos nuolaidas, taikys ne mažesnius kriterijus nei nustatyti minimalūs reikalavimai stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.
Vis dėlto, viceministro teigimu, ministerija mato poreikį dar Seimo pavasario sesijoje apsispręsti dėl minimalių reikalavimų stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. O vėliau, pasak jo, planuojama priimti sprendimus ir dėl valstybės nefinansuojamų vietų studijų kainos.
VDU ir KTU iniciatyvai neprieštarauja
„Trumpai sakant, neprieštaraujame tokiai iniciatyvai. O kodėl neprieštaraujame? Nes tai pirmiausiai nėra šių metų iniciatyva, tai buvo daroma ir anksčiau. Kitas aspektas, kad priimtiesiems, kuriems numatoma skirti stipendiją daliai kainos padengti, tai jiems kriterijai bus ne mažesni, o kai kuriais atvejais, būtent KTU atveju, ir aukštesni nei yra minimalūs reikalavimai stojant į valstybės finansuojamas vietas“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Viceministras teigia, kad universitetai, priimdami studentus, kuriems ketina skirti studijų kainos kompensaciją, taip pat siekia atliepti ir socialinę misiją.
„Yra siekiama atliepti ir socialinę misiją, kai yra prioritetas teikiamas vaikams iš šeimų su mažesnėmis pajamomis, tai vėlgi tam pritariame. KTU taikoma nuolaida reiškia, kad ir po nuolaidos studijų kaina bus didesnė nei praėjusiais metais prieš didinant valstybės finansavimą“, – sakė viceministras.
„Valstybė nusprendė gana reikšmingai padidinti finansavimą, per vienus metus, priklausomai nuo studijų programų, gali būti, kad ir 50 proc. ar net didesnis augimas yra. Tai pačios aukštosios mokyklos sutinka su tuo didinimo keliu, bet įgyvendina didinimą labiau laipsniškai ir šiuo metu padidina šiek tiek mažiau valstybės nefinansuojamą kainą, numatant, kad ateityje labiau didės“, – sakė jis.
Kiti universitetai taip pat taiko panašią praktiką
Vis dėlto G. Jakštas atkreipia dėmesį, kad panašią praktiką, kaip KTU ir VDU, siekiant prisitraukti studentus, taiko ir kitos aukštosios mokyklos.
„Kiti universitetai irgi tą patį taiko. Čia, matyt, yra badymas vieni į kitus pirštais. Gal ne visų vienodai gerai buvo iškomunikuota, ne visi vienodai pasiekėme, bet būtent, kai kreipėmės į šiuos du universitetus, tai irgi identifikavome ir kitus, kurie tai taiko. Tai yra platus taikymas, tai buvo ir ankstesniais metais daroma, tai tą turėsime reglamentuoti“, – sakė viceministras.
Todėl, viceministro teigimu, ministerija mato poreikį bent jau Seimo rudens sesijos metu turėti išdiskutuotus sprendimus dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų bei jų kainų.
„Rudens sesijoje jau tikimės turėti atneštus, išdiskutuotus sprendimus, ką daryti su valstybės nefinansuojamais studentais ir jų kainomis. Nes, priklausomai nuo studijų krypties, pavyzdžiui, tame pačiame KTU yra muzikos technologija, kur yra priimami tik keletas studentų, studijų kaina yra, jeigu neklystu, gal 7 tūkst., nes tokia yra norminė kaina, tiek valstybė moka. Tai tokia kaina ir stojančiajam tikrai nėra sąžininga, nes, jeigu stoji į socialinius mokslus, tai tada reiškia, kad moki tris kartus mažiau“, – teigė G. Jakštas.
Jo teigimu, studijų kainą galima būtų vienodinti ir sekant Olandijos pavyzdžiu, kur visi studentai moka vienodą studijų kainą, tačiau turi patenkinti minimalius reikalavimus.
„Tai, jeigu praeis mūsų pakeitimai ir įstatyme dėl minimalių kriterijų valstybės nefinansuojamose ir finansuojamose vietose, būtų galima galvoti ir kad vietoje valstybės nefinansuojamų studijų būtų iš dalies finansuojamos suvienodinant studijų kainą“, – sakė G. Jakštas.
Viceministras tikisi, kad minimalūs reikalavimai į valstybės nefinansuojamas vietas bus patvirtinti dar Seimo pavasario sesijoje.
„Siektume, kad per artimiausias dvi savaites gautume pritarimą iš Vyriausybės ir tada galėtume keliauti į Seimą. Labai norėtume pasitvirtinti per šią sesiją. Nes, pasitvirtinus per šią Seimo sesiją, tie minimalūs reikalavimai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Jeigu to nepadarome per šią sesiją, tai galės būti tik nuo 2024 metų“, – sakė viceministras.
„Jeigu iš tikrųjų įvyks įstatymo pakeitimas, kurį esame pateikę, tai tada galėsime galvoti apie lankstesnes galimybes valstybės nefinansuojamose vietose. Nes rizika, kad tai bus tiesiog diplomų malūnas, bus gerokai mažesnė, nes visi įstojusieji turės tenkinti reikalavimus. Ir tada jau galima bus galvoti, kad tokiems įstojusiesiems ir valstybė bent dalį studijų kainos padengtų. Tada bus visai kitokios žaidimo taisyklės“, – taip pat akcentavo jis.
Primename, kad gegužės pradžioje Eltos kalbintas švietimo, mokslo ir sporto viceministras G. Jakštas KTU ir VDU sprendimu taikyti studijų nuolaidas abejojo. Tuomet viceministras teigė, kad pagrindinė problema, jog universitetai šį sprendimą priėmė vienašališkai, nepasitarę su ŠMSM, ir informavo apie ministerijos planus kviestis KTU ir VDU atstovus pokalbiui.
Tuo metu patys universitetai teigė sprendimą taikyti nuolaidas priėmę, siekdami tokiu būdu prisitraukti studentų ir paprasčiausiai išlikti. VDU ir KTU pripažino, kad universitetus tokį žingsnį žengti pastūmėjo netikėtas ministerijos sprendimas sudėtingu koronaviruso pandemijos metu drastiškai padidinti studijų kainas.
