Tokias išvadas galima daryti iš prieš kurį laiką pristatytų Lietuvos nacionalinės rinkiminės studijos pirmųjų rezultatų. Šio projekto vadovė – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.
Nacionalinėje konferencijoje „Lietuva po 2020 metų rinkimų“ VU TSPMI docentas, politologas Mažvydas Jastramskis pristatė pranešimą „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų kaita – nuo visuotinės partijos iki socialdemokratų nišos?“.
Jame jis aiškinosi, koks yra LVŽS rinkėjas ir kuo jis skiriasi nuo kitų partijų elektoratų.
„Norisi pasižiūrėti, kaip ta partija, kurios labai daug rinkėjų 2016 metais balsavo dėl jos naujumo, naujų žmonių, permainų, ar per 4 metus įvyko tam tikrų poslinkių. Matome, kad jos rinkiminis profilis susistruktūravo į labai aiškias visuomenes grupes“, – teigė jis.
M. Jastramskis pristatė, kiek procentų balsų per rinkimus nuo 2008 metų gavo TS-LKD, LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Gana mažai balsų ankstesniuose rinkimuose surinkdavusi LVŽS šuolį padarė 2016 metais, tada ši politinė jėga formavo ir valdančiąją koaliciją.
Anot M. Jastramskio, negalima sakyti, jog TS-LKD laikėsi„visiškai stabiliai“ nuo 2008 metų, bet tokio aiškaus kritimo, kuris matomas LSDP, nebuvo.
„Susidaro toks įspūdis, kad 2016 metų Seimo rinkimuose, kai LVŽS pakilo, LSDP pakrito labiau, o paskutiniais, 2020-aisiais, metais vėl pastebimas valstiečių atsigavimas, nuo 2019 metų sutampa su socialdemokratų kritimu žemyn.
Kyla tokia mintis, ką ir iš ankstesnių tyrimų mes matėme, jog valstiečiai 2016 metais pritraukė daugiausia buvusių socialdemokratų rinkėjų. Gal jie jau ir užima tą socialdemokratų nišą, kurią prieš tai LSDP užėmė kaip viena iš dviejų pagrindinių partijų. Taigi kyla klausimas, kokie yra rinkėjai toje nišoje“, – savo pranešime teigė VU TSPMI politologas.
M. Jastramskis kalbėjo, kad ir 2016 metų Seimo rinkimuose buvo pastebėta, jog LVŽS elektoratas savo vertybinėmis nuostatomis nė kiek nesiskiria nuo kitų partijų rinkėjų.
„Tada praeina pora metų, ir darydamas analizę 2019 metų prezidento rinkimų pastebėjau, kad tos pačios lyties santuokų klausimas jau tampa reikšmingai susijęs su tikimybe balsuoti už kandidatus. Ir būtent LVŽS kandidatas į prezidentus – Saulius Skvernelis – tikimybę už jį balsuoti didino nesutikdamas su tokiomis santuokomis“, – sakė jis.
Kuo skiriasi LVŽS ir TS-LKD rinkėjas
VU TSPMI politologas M. Jastramskis iš surinktų duomenų aiškinosi, koks yra kiekvienos partijos rinkėjas. Štai, pavyzdžiui, sovietmečio kintamasis, kai matavimo vienetas pasirenkamas „nesutinka, kad buvo geriau“, ypač veikia TS-LKD rinkėjus.
Politologas patikslino, jog pasirinktas santykio matavimas reiškia, ar atitinkama kategorija yra linkusi daugiau balsuoti už partiją, ar mažiau nei kita. Pavyzdžiui, klausimą X palaikantys už partiją Y balsavo 10 proc., nepalaikantys – 20 proc., taigi santykis – 0,5.
„Žmonės, kurie neigiamai vertino sovietmetį, buvo 6 kartus labiau linkę už TS-LKD partiją balsuoti 2012 metais, pastaruosiuose rinkimuose – apie 4 kartus. O su valstiečiais yra tokia asimetrija – žmonės, kurie arba neutraliai, arba teigiamai vertina sovietmetį, nėra linkę kaip TS-LKD rinkėjai 6 ar 3 kartus labiau balsuoti už valstiečius. Bet yra šioks toks skirtumas.
Jis labiausiai matyti būtent prezidento rinkimuose. Žmonės, kurie vertina neutraliai arba teigiamai sovietmetį, už S. Skvernelį buvo linkę balsuoti 2 kartus labiau nei žmonės, vertinantys neigiamai“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Jis teigė, kad EP rinkimuose ir 2020 metų Seimo rinkimuose tas santykis vėl sumažėja. Politologas teigė, jog Darbo partija turi aiškiai prosovietinį rinkėją.
Nors kartais sakoma, kad LVŽS rinkėjas gauna mažesnes pajamas, tačiau turimi duomenys tokios aiškios skirties nebrėžia.
„Daugelis partijų, arba tos pagrindinės, neturi tokio aiškaus profilio – kad už juos balsuotų gaunantys didesnes pajamas rinkėjai ar žmonės, turintys mažesnes pajamas. Kartais sakoma, štai, LVŽS rinkėjai gauna mažesnes pajamas, bet kad ir paskutinių EP rinkimų rezultatas rodo, jog tiek už vieną, tiek už kitą partiją yra linkę balsuoti ir didesnes, ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai“, – aiškino politologas.
O išsilavinimo kintamasis rodo daugiau skirtumų turint omeny partijų pasirinkimus, bet nėra toks ryškus kaip sovietmečio vertinimo kintamasis.
„Ypač iš prezidento rinkimų mes matome, kad už I. Šimonytę buvo linkę balsuoti pusantro karto daugiau su aukštuoju išsilavinimu nei jo neturintys. Už S. Skvernelį beveik 2 kartus daugiau buvo linkę balsuoti žmonės be aukštojo. Bet po prezidento rinkimų ta situacija kiek apsilygina“, – pranešime sakė VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
Jis pažymėjo, jog Darbo partijos rinkėjas paprastai yra tas, kuris neturi aukštojo išsilavinimo.
M. Jastramskis savo pranešime teigė, kad amžius – itin svarbus kintamasis. Pavyzdžiui, paskutiniai rinkimai parodė, kad LVŽS rinkėjas yra vyresnis nei Tėvynės sąjungos.
„Matome labai aiškų pokytį kalbant apie valstiečių rinkėją, tai prasideda 2012 metais. Jų rinkėjui tada buvo maždaug 50 metų. Ir tada prezidento rinkimuose pašoka iki 59 metų vidurkio, krenta šiek tiek EP rinkimuose ir Seimo rinkimuose 2020 metais. Bet išsilaiko vyresnis rinkėjo amžius, jei lygintume su Tėvynės sąjungos“, – sakė M. Jastramskis.
Anot jo, LVŽS ir TS-LKD „apsikeitė vietomis“.
„Ir čia įvyksta toks abiejų partijų išsiskyrimas – pirmuoju analizuotu periodu TS-LKD rinkėjai yra vyresni, bet partijos vėliau apsikeičia tomis pusėmis. Pastaruosiuose Seimo rinkimuose LVŽS rinkėjas vidutiniškai 5 metais vyresnis nei TS-LKD“, – sakė VU TSPMI politologas.
Laisvės partijos rinkėjų vidutinis amžius – 36 metai. Antros pagal jaunumą partijos rinkėjai yra Tėvynės sąjungos, jos rinkėjui per praėjusius rinkimus vidutiniškai buvo 52 metai.
O Liberalų sąjūdžio rinkėjams vidutiniškai yra 56 metai.
„Mes jau šios partijos negalime vadinti jaunų žmonių partija. Tėvynės sąjungos rinkėjas dabar jaunesnis nei Liberalų sąjūdžio“, – pabrėžė jis.
Gyvenamosios vietos veiksnys veikia nuosaikiai, kalbėjo M. Jastramskis. Visgi TS-LKD rinkėjai vidutiniškai labiau yra iš didmiesčio, o LVŽS – daugiau gyvena ne didmiestyje.
Vertybiniai klausimai
Seimui kelių valdančiosios koalicijos atstovų pateiktas lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas reikiamos paramos nesulaukė ir buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Pasidalijimas dėl šio klausimo jaučiamas ne tik Seime, bet ir visuomenėje.
Štai VU TSPMI tyrėjų surinkti duomenys rodo, kurių partijų rinkėjai pasisako už didesnių teisių suteikimą LGBT bendruomenei.
Verta paminėti, kad buvo vertinami skirtingais metais užduodami ir skirtingi klausimai apie LGBT bendruomenės teises.
Štai 2012 metais buvo prašoma įvertinti teiginį „Homoseksualumas yra nenatūralus ir neturi būti visuomenėje toleruojamas“ skalėje nuo „taip“ iki „ne“. 2016 metais prašoma įvertinti teiginį apie Partnerystės įteisinimą – „Tos pačios lyties asmenų poros turi turėti teisę sudaryti partnerystę“. O 2019 ir 2020 metais klausiama buvo apie santuokas – „Tos pačios lyties asmenų poros turi turėti tokias pat teises tuoktis kaip ir heteroseksualios poros“.
Anot M. Jastramskio, nors LVŽS rinkėjai didelio dėmesio šiam klausimui neskyrė 2016 metais, ši pozicija per paskutinius rinkimus keičiasi.
„Tėvynės sąjunga, ypač kai I. Šimonytė kandidatavo prezidento rinkimuose, santykinai truputį didesnę paramą turi toje LGBT paramos grupėje nei tie, kurie neremia. Aišku, TS-LKD rodiklis nuosaikus, bet jis šioks toks yra.
O, kalbant apie valstiečių elektoratą <…>, nuo 2016 metų mes matome labai aiškų nuokrypį. 2016 metais nelabai buvo matyti balsavimo už valstiečius skirtumas pagal šitas vertybes, o vėliau – didelis kritimas. Ir dabar tie žmonės, kurie šiuo klausimu [LGBT – aut. past.] konservatyvesni, daugiau nei 2 kartus labiau linkę balsuoti už valstiečius nei tie, kurie šiuo klausimu liberalūs“, – duomenis pristatė VU TSPMI politologas.
Žmonių atsakymus apie Rusiją transformavus į skalę, kur 0 – vidutinė pozicija, pliusas – į Rusiją žiūri pragmatiškiau nei vidutinė pozicija, minusas – griežčiau, parodė, jog šis klausimas itin veikia Tėvynės sąjungos rinkėją, sakė politologas.
„Šios partijos rinkėjas – visą laiką žemiau vidurkio, o tai reiškia, jog labiau nei vidutinis lietuvis palaiko vertybinę politiką. O LVŽS rinkėjas yra šiek tiek virš ir šiek tiek vidutiniškai pragmatiškas nei vidutinis rinkėjas“, – teigė jis.
Duomenys taip pat parodė, jog Tėvynės sąjungos rinkėjas daugiausia pasitiki politinėmis institucijomis.
„O kalbant apie valstiečius yra toks dalykas – tai buvo rinkėjas, kuris labai nepasitikėjo politinėmis institucijomis, prieš 2016 metus tikrai skyrėsi nuo Tėvynės sąjungos rinkėjo. Bet kai valstiečiai pradeda valdyti ir įvyksta rinkimai 2019 metais – EP ir prezidento, čia jau valstiečių rinkėjas gana mažai skiriasi nuo Tėvynės sąjungos vertinant pagal politinį pasitikėjimą. Bet kažkas atsitinka 2020 metais.
Tikriausiai po apklausos rinkėjas jau žino, kad ne jo partija yra išrinkta, kita koalicija tęs darbus, ir tas politinis pasitikėjimas staigiai krenta, nors TS-LKD [politinis pasitikėjimas] išlieka faktiškai toks pat“, – pasitikėjimą politinėmis institucijomis aptarė M. Jastramskis.
Kokias išvadas galima daryti?
Nacionalinėje konferencijoje „Lietuva po 2020 metų rinkimų“ M. Jastramskis padarė išvadą, kad pasirinkimą tarp TS-LKD ir LVŽS skiria keli veiksniai.
„Sovietmetis diferencijuoja pasirinkimą tarp šitų dviejų partijų, ir Rusijos klausimas. O, pavyzdžiui, didmiesčio klausimas itin išryškėja 2019–2020 metais. Ir LGBT klausimas 2019 metų prezidento ir 2020 metų Seimo rinkimuose išlenda kaip valstiečių ir TS-LKD rinkėją diferencijuojantis veiksnys“, – aiškino jis.
Taigi M. Jastramkis teigė, jog nuo 2016 metų Seimo rinkimų LVŽS, kaip partija, tapo aiškesnė – ji tapo daugiau vyresnių, konservatyvesnių, ne didmiesčiuose gyvenančių rinkėjų partija.
Kai kurie bruožai, ypač lyginant su TS-LKD, buvo pastebimi jau ir 2016 metais, jie iš esmės nesikeitė. Kaip ir tada, taip ir dabar yra požiūrio į Rusiją, sovietmetį, politinį pasitikėjimą skirtumų.
O šalia sovietmečio ir Rusijos perskyros Lietuvoje stiprėja kultūrinis aspektas – bent jau šioje analizėje, atstovaujamas LGBT klausimo.
