Kaip jau skelbta, Baltarusijos generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvą su oficialiu prašymu suteikti teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje dėl gyventojų genocido Baltarusijoje Antrojo pasaulinio karo metais. Apie tai žurnalistus informavo tyrimų grupės vadovo pavaduotojas, generalinės prokuratūros vyresnysis prokuroras Eduardas Skuratas, skelbia TASS.
Baltarusija prašo Lietuvos šioje byloje kaip liudininką apklausti buvusį Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų. Kaip skelbia TASS, Minskas taip pat tikrina informaciją dėl buvusio prezidento dalyvavimo minėtame kare vykdant atsakomuosius veiksmus prieš baltarusius.
Tyrėjai tikrina informaciją, esą, vadinamosios Tėvynės gynimo armijos štabe, savanoriškai davęs priesaiką, tarnybą kaip Minsko mėsininko (Impuliavičiaus) padėjėjas pradėjo ne kas kitas, o Voldemaras Hubertas Laimutis Adamkavičius.
Anot pareigūno, 1944 metais V. Adamkus ėjo pareigas, atitinkančias padėjėjo pareigybę. „Šiuo metu turime liudijimų apie 1944 metus. Galbūt bus nustatyta kitų duomenų.“ E. Skuratas pridūrė, kad Baltarusijos tyrėjai tikrina, ar V. Adamkus yra kaip nors susijęs su baudėjų bataliono veikla.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį nesąmone pavadino Baltarusijos teisėsaugos įtarimus dėl jo vaidmens dalyvavus baltarusių genocide.
„Tai yra nesąmonė“, – BNS sakė prezidentas.
Lietuvos istorikai irgi tyrinėjo tautai skaudžias temas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys „Info TV“ laidai „Info diena“ pasakojo, kad vokiečių okupacijos metais Lietuvoje buvo suformuoti berods 28 lietuvių policijos batalionai.
„Nemaža dalis jų buvo siunčiami už Lietuvos ribų (į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją) daugiausiai kovoti su sovietiniais partizanais, taip pat vykdyti komunikacijų, geležinkelių, įvairių karinių objektų apsaugą“, – sakė A. Bubnys.
Tačiau, pasak istoriko, buvo keletas batalionų, kurie daugiau arba mažiau vykdė masines žudynes, buvo įtraukti į Holokausto akcijas.
„Vienas tokių batalionų buvo majoro A. Impuliavičiaus vadovaujamas antrasis policijos batalionas, kuris buvo suformuotas 1941 metais rugpjūčio mėnesį Kaune, ir tų pačių metų spalio pradžioje buvo išsiųstas tarnauti į Minską. Būtent tuo laikotarpiu Baltarusijoje (nuo 1941 m. spalio pradžios iki 1941 m. gruodžio vidurio) šis batalionas ne mažiau kaip penkiolikoje (daugiausia Minsko srities) miestų ir miestelių dalyvavo vykdant masines žydų žudynes“, – kalbėjo A. Bubnys.
Genocido centro vadovo nuomone, Lietuvos istorikai yra nemažai padarę šitoje srityje. Majoro A. Impuliavičiaus vadovaujamo bataliono veiklą daugiausiai tyrinėjo Genocido centro istorikas dr. Alfredas Rukšėnas.
„Pagal jo tyrimus, būtent šis batalionas Baltarusijoje nužudė daugiau kaip 15 tūkst. Baltarusijos žydų. Tai buvo įvykdyta 1941 m. rudenį“, – sakė A. Bubnys.
Pašnekovo vertinimu, tie tyrimai yra pakankamai objektyvūs.
„Lietuvos istorikai nesistengia nuslėpti įvairių faktų, kurie mums, kaip Lietuvos piliečiams, yra nemalonūs. Taip buvo, ir mes to neslepiame“, – sakė A. Bubnys.
Bubnys: Baltarusijos prokurorai sumaišė du skirtingus dalykus
Istoriko vertinimu, Baltarusijos prokurorai sumaišė du skirtingus dalykus.
„Vienas dalykas yra majoro A. Impuliavičiaus vadovaujamas antrasis policijos batalionas, o kitas dalykas yra Tėvynės apsaugos rinktinė, kurioje 1944 m. tarnavo būsimasis Lietuvos prezidentas V. Adamkus“, – kalbėjo A. Bubnys.
Istorikas pabrėžė, kad Tėvynės apsaugos rinktinė nieko bendro su Holokaustu neturi.
„Ji veikė nuo 1944 m. rupjūčio iki Sedos kautynių, tų pačių metų spalio 7 dieną. Ji dalyvavo fronto veiksmuose. Po Sedos kautynių ji buvo išsklaidyta, ir tuo jos egzistavimas baigėsi“, – pasakojo A. Bubnys.
Genocido vadovas dar kartą pažymėjo, kad nei Tėvynės apsaugos rinktinė, nei tuo labiau V. Adamkus, jokio ryškio nei su majoro Impuliavičiaus batalionu, nei su Holokaustu neturi. Istorikas bandymą į šią istoriką įvelti V. Adamkų siejo ne su istorinės tiesos paieška, o su informacinio karo veiksmais.
„Manau, kad tai siejasi su šios dienos aktualia politika. Ryšium su lėktuvo sustabdymu, baltarusių disidento suėmimu ir po to sekusiomis ES sankcijomis Baltarusijos režimui, visa tai sukėlė tam tikrą Lukašenkos režimo atsakomąją reakciją, kuri pasireiškė tokiais propagandiniais informacinio karo veiksmais“, – kalbėjo A. Bubnys.
