Skaičiai kelia nerimą

Ministrė laidoje Delfi diena sako, kad matomi skaičiai neramina – nelegalių migrantų skaičius iš Baltarusijos per penkis mėnesius yra dvigubai didesnis, lyginant su visais 2020 metais.

„Akivaizdu, kad mes gyvename šalia neprognozuojamo teroristinio režimo ir tie prieš savaitę išsakyti teiginiai, kad mes sulauksime neregėto masto nelegalių migrantų srauto – tai galime pasakyti, kad tai jau vyksta, matome didėjantį kiekį nelegalių migrantų ir šiuo metu turime skaičių per penkis mėnesius 190 nelegalių migrantų, kurie atvyksta iš Baltarusijos ir tas skaičius yra per tuos mėnesius dvigubai didesnis, lyginant su visais 2020 metais. Kodėl matome tokias regimybes, kad galimai dalyvauja pareigūnai, toks įspūds susidaro iš to, kad yra slepiami pėdsakai, pareigūnai nebendradarbiauja ir čia galbūt galės detaliau pasakyti VSAT vadovas, nes pareigūnai fiksuoja tokius dalykus.

Agnė Bilotaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Yra matoma, kad naudojamos priemonės užmaskuoti tuos pačius pėdsakus, kai tie nelegalūs migrantai eina į Lietuvos teritoriją ir aišku tai yra didžiulė grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui, noriu aiškiai pasakyti, kad mes matome tas tendencijas, VRM yra įsipareigojusi ir aš taip pat esu įsipareigojusi, kad mes suvaldytume tuos srautus ir padarysime viską, esame nusimatę priemones, kurios yra skirtos čia ir dabar. Žinoma, yra numatytos ir ilgalaikės priemonės“, – sako A. Bilotaitė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako​, kad vis tik yra nemažai trikdžių bendradarbiaujant su Baltarusijos tarnybomis.

„Nelegalios migracijos augimo tendencijas mes pastebėjome nuo praėjusių metų rudens, nuo spalio mėnesio. Tie skaičiai nuolat didėjo ir savo piką pasiekė kovo, balandžio ir gegužės mėnesį. Apie tai buvo jau kalbėta, o mes fiksuojame tokį nelabai didelį norą bendradarbiauti su mumis iš Baltarusijos pasienio valstybinio komiteto atstovų pusės. Tas bendradarbiavimas iš esmės pasikeitė nuo politinės krizės Baltarusijos respublikoje pradžios. Iš tikrųjų, mūsų kolegos pasieniečiai nelabai reaguoja į bendrus prašymus atliekant tyrimus, motyvuodami kovido situacija ir apribojimais organizuoti susitikimus prie sienos ir pradėti bendrus tyrimus. Šiuo metu mes turime tarpvalstybinį susitarimą dėl sienos režimo ir pagal minėtą susitarimą yra numatyta tvarka, kaip tokiu atveju yra nagrinėjami ir tiriami valstybės sienos pažeidimai“, – laidoje sako R. Liubajevas.

„Jeigu kalbėtume konkrečiai, kažkokių tiesioginių įrodymų, kad Baltarusijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos atstovai dalyvauja organizuojant, mes neturime, bet turime pagrindo manyti, kad kitų galbūt institucijų atstovai gali dalyvauti toje veikloje arba bent jau nesiimti veiksmų, kad būtų sulaikytos grupės prie valstybės sienos ir būtų galima pažaboti nelegalią migraciją“, – tikina pašnekovas.

Rustamas Liubajevas

Paklausus, iš kokių valstybių per Baltarusijos sieną į Lietuvą patenka daugiausia piliečių, ministrė tikino, jog šiuo metu vykstantys keturi reisai per savaitę į Minską iš Bagdado ir Stambulo.

„Šiuo metu turime tokią schemą, kurią mes matome, tai yra šiuo metu vykstantys keturi reisai per savaitę į Minską iš Bagdado ir Stambulo. Įsivaizduokime, kad mažiausiai apie šeši šimtai žmonių atskrenda kas savaitę iš šių krypčių ir tada yra tam tikri organizuoti susivienijimai, kuriuose galimai dalyvauja ir patys pareigūnai, yra tie žmonės nukreipiami ir juda link Lietuvos sienos. Mes turime informacijos apie kainas, kiek kainuoja tokios kelionės tiems asmenims, vienam asmeniui kaina yra apie penkiolika tūkstančių dolerių, šeimai – trisdešimt penki tūkstančiai dolelerių, bet noriu pažymėti, kad su tokiu iššūkiu susiduriame ne tik mes Lietuva, bet panašu yra ir Lenkijoje, panašios schemos. Todėl šiuo atveju mes labai aktyviai bendradarbiaujame su kolegomis Lenkijoje, kad bendrai koordinuotume šią situaciją“, – sako ministrė.

Kur situacija sudėtingiausia

Tuo tarpu VSAT vadovas įvardijo konkrečius probleminius taškus, kur situacija yra sudėtingiausia.

„Daugiausia pažeidimų pas mus vyksta mūsų Gintaro Žagunio užkardoje, šis ruožas šiuo metu kol kas nėra kontroliuojamas šiuolaikinėmis stebėjimo sistemomis. Noriu pasakyti, kad šiuo metu kaip tik ta sistema ir yra diegiama šitoje užkardoje. Dar viena probleminė vieta yra mūsų Tverečiaus užkarda. Šis ruožas taip pat nekontroliuojamas stebėjimo sistemomis ir ten įvyksta pakankamai nemažai pažeidimų“, – sako R. Liubajevas.

Paklausus, kokia dalis nelegalų yra sučiumpami, o kiek taip ir prasprunka, pašnekovas tikino, kad apie dešimt procentų yra tų žmonių, kurie prasmunka pro pasieniečių akis ir patenka toliau į Vakarų Europą.

„Mūsų vertinimu, apie dešimt procentų nelegalių migrantų. Apytiksliai galime skaičiuoti, kad tiek praeina nepastebėti. Daugiausia yra nedidelės apimties grupės, pavieniai asmenys, kuriuos pastebėti be specialių stebėjimo sistemų yra sudėtinga“, – sako R. Liubajevas.

„Manome, kad jų tikslas tikrai yra Vakarų Europa, tai yra ekonominio pobūdžio migrantai, kurie siekia ekonominių tikslų, jų ikslas tikrai nėra Lietuva“, – pridūrė jis.

Paklausus ministrės, kokie dabar būtų esminiai žingsniai, politikė tikino, kad Lietuva sulaukia nemažo ir tarptautinio pastiprinimo.

„Pirmiausia reikėtų susakyti, kas yra daroma čia ir dabar. Pirmiausia yra sustiprintas sienos režimas, yra pasitelktos kitos institucijos, viešojo saugumo tarnyba, kuri yra įjungusi savo pajėgumus, pasitelkta ir svarstoma, kad prisijungtų Šaulių sąjunga. Kalbant apie tarptautinį pastiprinimą, Europos sienos apsaugos agentūra taip pat mums suteiks pagalbą, žinoma, jeigu situacija taptų kritine, o tai atsitiktų tuomet, jeigu per parą turėtume trisdešimt nelegalių migrantų per vieną užkardą patenkančių į Lietuvą, tada mums reikėtų aktyvuoti sienos priedangos planą.

Mes jau jį esame atnaujinę, jeigu reikės, aktyvuosime, tada įsijungtų visai kitoks režimas. Žodžiu, esame pasiruošę, bet taip pat noriu paminėti, kad turime nusiųsti labai aiškią žinutę tiems nelegalams, kurie galbūt gauna žinias, kad čia yra labai gera stotelė keliaujant į kitas Europos šalis, kad čia patogu, mes aiškiai turime pasakyti, kad taip nėra“, – sako A. Bilotaitė.