Projekto nepalaikė 5 iš 11 posėdyje dalyvavusių socialdemokratų frakcijos narių – Vidmantas Kanopa, Tomas Bičiūnas, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė ir Liudas Jonaitis. Projektui, kad šis įveiktų pateikimo stadiją, pritrūko dviejų balsų.
Partnerystės įstatymo priėmimas buvo įrašytas į LSDP 2020 metų Seimo rinkimų programą.
Vienas iš nusprendusių pasitraukti iš partijos narių – ilgametis partietis, Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas, Vilniaus NVO tarybos narys ir Vilniaus Jaunimo reikalų tarybos narys Artūras Rudomanskis.
Jis neslėpė, kad sprendimas palikti Socialdemokratų partiją jam asmeniškai buvo sunkus.
„Mane partijai rekomendavo, dar kai buvo rekomendacijos, Marija Aušrinė Pavilionienė ir Vytenis Andriukaitis. Aš dar turiu jų rašytas rekomendacijas kažkada. Šiandien buvo diena, kai reikėjo priimti sunkų sprendimą“, – Delfi pripažino A. Rudomanskis.
Jis partijai priklausė nuo 2008 metų. Paskutinis lašas, neslėpė A. Rudomanskis, buvo frakcijos balsavimas dėl partnerystės.
„Tai įkvėpė. (…) Man kildavo minčių, kad kažkas čia negerai šioje partijoje. Nors yra lyderiai, kurie gerai kalba, jų balsavimais – turiu omeny Palucką ir frakcijos seniūną: aš jiems dėl žmogaus teisių klausimų ir dėl darbuotojų teisių klausimų niekada neturėjau priekaištų šioje vietoje. Tačiau visas tas buldozeris nesugeba judėti aiškiai savo principų ir vertybių linkme“, – paaiškino A. Rudomanskis.
LSDP ką tik išsirinko naują lyderę – Viliją Blinkevičiūtę. Vis dėlto A. Rudomanskis teigė, kad nesitiki greitų pokyčių.
„Vienas ar kitas lyderis ateina, bet kai yra mašina, ji negali staiga pasikeisti. Kai jau išėjau iš struktūros, man visgi visą laiką būdavo abejonių, ar ta partija gali susistyguoti pagal vertybes. Ilgus metus ji, reikia pripažinti, buvo kuriama ne vertybiniu pagrindu. Vertybės buvo, bet ne kaip tikslas, kurio reikia laikytis, kovoti už jas, bet kaip papuošalas“, – sakė iš LSDP pasitraukęs ilgametis partietis.
Paklaustas, ar jungtųsi prie naujos kairiosios partijos, jei tokia būtų sukurta, A. Rudomanskis atsakė, kad to daryti neskubėtų.
„Jeigu kažkas kuriasi, dėl to problemos nematau, bet pats staiga nešoksiu. Aš girdėjau apie tą mintį, kad planuojama kurti“, – patvirtino jis.
Apie savo pasitraukimą viešai pareiškė ir dar keli aktyvūs partiečiai. Vienas jų – Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas, filosofas profesorius Andrius Bielskis.
„Daug tų lašų buvo, bet vienas iš paskutiniųjų buvo tas nesugebėjimas nubalsuoti už tai, kad Seime būtų svarstomas Partnerystės įstatymas. Tai buvo įrašyta programoje, ji buvo pakankamai progresyvi ir leido socdemams eiti į rinkimus kaip progresyviai jėgai. Dalis žmonių, sykiu ir LGBT žmonės, kurie labiau linkę į kairę, sukandę dantis balsavo už socdemus ir toks antiprograminis judėsys prieš vertybes iš tiesų neskanus“, – savo apsisprendimą argumentavo A. Bielskis.
Tai, pasak jo, nebuvo vienintelė priežastis pasitraukti.
„Labai dažnai man socdemai yra kaip tas Karibų piratų laivas, kur kiekvienas balsuoja tik už save. Nepaisant to, kad socdemų partija yra pakankamai demokratiška, bet tas nesugebėjimas veikti dėl bendro labo...“, – tęsė profesorius.
Jis neslėpė nededantis daug vilčių ir į naują LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę.
„Aš nededu daug vilčių, dėl to, kad jos retorinis populizmas gal yra gerai, bet, žinant jos karjerą, aš tuo populizmu netikiu. Kažkokiais aštriais, reikšmingais dalykais, kai reikia apsispręsti – ir tos pačios partnerystęs, ir panašiai, – ir per rinkimus ji neišsakė kažkokios aiškios pozicijos. Visada aptakiai“, – kalbėjo buvęs LSDP narys.
A. Bielskis patvirtino apie vyraujančias kalbas dėl naujos kairiosios politinės partijos kūrimo.
„Yra minčių, bet kol kas tai yra mintys ir svarstymai. Aš manau, kad autentiškos kairės partijos, kokios egzistuoja kitose šalyse, Lietuvai labai reikia“, – sakė jis.
Kol kas A. Bielskis nenorėjo atskleisti, kas yra tie lyderiai, kurie svarsto apie naujos partijos kūrimą, tačiau kalbos apie tai, pripažino jis, vyksta.
Nusivylimo po frakcijos narių balsavimo dėl Partnerystės įstatymo viešai neslėpė ir politologas, buvęs kandidatas į LSDP pirmininkus Liutauras Gudžinskas.
„Man kaip socialdemokratui pikta ir apmaudu, kad per ketverius metus nepajudėjome iš vietos. Skirtingai nuo daugumos kitų parlamentinių partijų. Frakcijos sudėtis keitėsi stipriai, procentas liko beveik tas pats.
Prisiimu asmeninę atsakomybę, kad nepakankamai komunikavau su mūsų frakcijos nariais aiškinant, kodėl reikia šio įstatymo.
Jei per kitą balsavimą socialdemokratų palaikymas partnerystės institutui liks toks pats ar kris, laikysiu, kad mano tolesnės pastangos siekti idėjinio partijos atsinaujinimo yra bergždžios. Priimsiu atitinkamus sprendimus“, – feisbuke rašė L. Gudžinskas.
„Juoda diena socialdemokratijai“ – taip balsavimo dėl partnerystės dieną viešai pavadino ir kitas ilgametis buvęs partijos narys Arkadijus Vinokuras.
Paluckas neslepia apmaudo
Buvęs LSDP pirmininkas, socdemų frakcijos narys Gintautas Paluckas savo ruožtu neslėpė apmaudo dėl pasitraukiančių iš partijos kolegų.
„Man labai gaila dėl kiekvieno, ypač dėl tų jaunų žmonių, kurie atėjo į partiją su manimi. Nesipuikuodamas sakyčiau – ir mano įkvėpti. Man tikrai dėl kiekvieno iš jų labai apmaudu, nes jie primena ir mane jaunystėje prieš kokius 10-15 metų, kai buvau idėjiškas, vertybiškas ir greitesnis nei partija. Tik tiek, kad manau, jog jie turėjo labai neblogas politines perspektyvas, bet tie jauni, gabūs, protingi žmonės nėra linkę laukti, ir šiaip jie neturėtų laukti“, – Delfi sakė G. Paluckas.
Nusivylimas, pasak jo, kilo iš lūkesčių, kuriuos, pripažino G. Paluckas, sukūrė pati partija, skelbdama atsinaujinimą.
„Bet žuvį pagauna kantrus žvejys. Politikoje kartais, pralaimėjus mūšį, gali laimėti karą. Persigrupavus ir atsitraukus, ir vėl iš naujo mėginant įgyvendinti savo tikslus, labai dažnai pavyksta. Rudenį mes grįšime ir prie partnerystės klausimo.
Kažkaip aš turiu intuiciją, kad rasime sutarimą. Visose partijose juk yra skirtingos nuomonės, (...) tai aš manau, kad mes Seime surasime bendrą sprendimą“, – pažymėjo socialdemokratas.
„Aš manau, kad ir frakcijoje mes rasime sutarimą, kaip elgtis, kad pasiektume, jog visi visuomenės nariai būtų vertinami lygiai, teisingai. Kaip sakė mūsų šūkis: „Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną“. Priminsiu rinkimų šūkį mūsų bičiuliams“, – pridūrė G. Paluckas.
Andriukaitis ragina keisti Civilinį kodeksą
Dėl pasitraukiančių kolegų apgailestavo ir LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis neslėpė, kad sulaukė nusivylusių partiečių laiškų bei žinučių po minėto balsavimo dėl partnerystės Seime. V. P. Andriukaitis pažymėjo atsakęs visiems.
„Turint mintyje be galo skirtingą mūsų frakcijos ir partijoje dalies žmonių nuomonę į šią problematiką, (...) tai čia labai emocijas uždegantis klausimas. Todėl aš sutikau atsakyti į tų žmonių klausimus, pateikiau savo atsakymus ir valdybai, ir prezidiumui“, – Delfi sakė V. P. Andriukaitis.
Paklaustas, ką atsakytų besitraukiantiems partiečiams, LSDP garbės pirmininkas į juos kreipėsi.
„Mieli bičiuliai, neišeikite, nenusivilkite, suremkime pečius, dirbkime ir ieškokime sprendimų. Aš taip pat galiu patikinti jus, kad, būdamas Pasaulio Sveikatos Organizacijoje specialusis pasiuntinys Europos regionui atstovauju, ir kaip Europos komisaras sveikatai – tame kontekste atstovavau absoliutų nediskriminacinį principą ir būtinybę įteisinti visus teisinius svertus visų piliečių teises traktuoti lygiai“, – akcentavo V. P. Andriukaitis.
Jis stebėjosi ir tradicinės šeimos termino plačiu vartojimu, oponuojant Partnerystės įstatymui.
„Aš, tiesą pasakius, nežinau, ką tai reiškia. Aš pats iš penkių vaikų šeimos, bet aš savo šeimos nevadinau tradicinės. Tiesiog vadinau labai gera šeima, kurioje buvo visko – ir dūmų, ir ašarų, ir džiaugsmo. Aš pats turiu tris vaikus, bet savo šeimos nevadinu tradicine, vadinu šeima. (...)
Man nereikia jokio žodžio tradicinis, bet aš žinau, kad vienas iš mano brolių buvo homoseksualus ir aš žinau, ką reiškia tarybinių laikų pragaras – kriminalizacija, Baudžiamasis kodeksas arba psichiatrinė ligoninė“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Politikas teigė, kad visų žmonių teisės turėtų būti aiškiai užtikrintos viename Civiliniame kodekse, o ne atskirame Partnerystės įstatyme.
„Tai yra ėjimas, galvojant, kad dalis piliečių turi būti atskiru įstatymu reglamentuojami. Kodėl nėra Civilinio kodekso, kuris reglamentuotų lygiai, teisingai, be jokių segregacijų ir diskriminacijų šias teises?“, – retoriškai pažymėjo V. P. Andriukaitis.
„Man labai skauda. Aš negaliu suprasti, kur mes čia nusiritome po penkių metų. Be to, LSDP programoje visą laiką buvo kova už visas žmogaus teises. Pabrėžiu, už visas ir visų“, – tvirtino socialdemokratas.
V. P. Andriukaičiu teigimu, frakcija turėjo nedalyvauti balsavime, nes Partnerystės įstatymas neatitinka LSDP programos, o tikslui pasiekti reikia keisti Civilinį kodeksą, tačiau paraginti opoziciją neblokuoti šio įstatymo pateikimo. Taip pat, pasak socialdemokrato, reikia aiškiai pasakyti, kad LSDP teiks savo pataisas, kuriomis būtų sprendžiamos minimos problemos.
„Jei jau priėmė sprendimą balsuoti, tai tada tie, kurie negali balsuoti, turėjo tiesiog nedalyvauti balsavime, o kiti balsuoti už. Čia būtų buvęs teisingas politinis sprendimas“, – pridūrė V. P. Andriukaitis.
