Delfi pavyko gauti svarstomų pasiūlymų, iš kurių nemažai daliai darbo grupė jau yra pritarusi iš esmės, sąrašą; jų turinį trumpai galima būtų apibūdinti taip: politikai nusprendė pasigerinti gyvenimą ir atlaisvinti ne tik politinės reklamos žymėjimus ir draudimus, maksimaliai leisti oponentų kompromitavimo būdus, bet ir sugrąžinti dovanas rinkėjams bei iš principo legalizuoti juridinių asmenų paramą per rinkimus.
Tačiau didžiausias antausis rinkėjams – siūlymas keisti Seimo rinkimų sistemą ir atsisakyti vienmandačių rinkimų apygardų. Tai reikštų, kad į Seimą būtų renkama tik pagal politinių partijų sąrašus.
Apklausų duomenimis, tokiam siūlymui dar iki darbo grupės sudarymo prieštaravo didžioji dalis rinkėjų, ir pirminių tokių siūlymų pionieriai – Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama konservatorių partija – bent jau oficialiai teigė atsitraukianti ir keisti rinkimų sistemos nesiūlysianti.
Toks siūlymas liko, tik jį teikia jau ne konservatoriai, o Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija, neseniai Seime pralaimėjusi dėl Partnerystės įstatymo projekto teikimo.
„Laisvės partijos tikslas tobulinant rinkimų sistemą – siekti geresnio rinkėjų atstovavimo šalies parlamente, užtikrinti aiškią, rinkėjams suprantamą rinkimų sistemą, skatinti partijų idėjomis ir programomis grįstą politiką. Dabartinė mišri Seimo rinkimų sistema rinkėjams dažnai yra per sudėtinga, o vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams sunku suderinti apygardos ir visos valstybės interesus.
Politologai pastebi, kad mišri sistema Lietuvoje nemažina partijų fragmentacijos ir iššvaisto didelį kiekį rinkėjų balsų. Siūlome Seimo rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų ir palikti proporcinę rinkimų sistemą vienoje daugiamandatėje apygardoje su atvirais reitinguoti partijų sąrašais“, – teigiama Laisvės partijos pasiūlyme, kuriam konservatoriaus vadovaujama darbo grupė nurodo pritarusi.
Laisvės partijos atstovas Seimo darbo grupėje Vytautas Mitalas Delfi antradienį sakė: „Nesame nei mazochistai, nei konservatoriai mūsų prašė, juolab niekas rankų nelaužė, šis teikimas yra mūsų, Laisvės partijos, valdyboje priimtas siūlymas dėl rinkimų reformos.“
Tačiau politikas neslėpė: nors „rinkėjų apklausos rodo, kad tokiems keitimams gyventojai nepritaria, bet, politologų vertinimu, mūsų dabartinė Seimo rinkimų sistema yra viena prasčiausių, nes ir daug neatstovaujamų rinkėjų lieka, ir Seime po rinkimų sunku formuoti veiksnias koalicijas“.
Paprašytas patikslinti, kieno patarimais ir vertinimais partija rėmėsi, siūlydama naikinti vienmandates rinkimų apygardas, V. Mitalas neslėpė, kad „įtakos turėjo tiek pono Žalimo [Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas – aut. past.], tiek politologų Mažvydo Jastramskio ir Ainės Ramonaitės argumentai bei pozicija, kurią, neslėpsiu, žinojome ir partijoje“.
Visgi Laisvės frakcijos narys teigė suprantąs, kad dabartiniame Seime nebūtų tokios idėjos palaikymo, todėl jis darbo grupei tiesiog pasiūlė suformuoti poziciją dėl dabar galiojančios rinkimų sistemos trūkumų, kuria galėtų pasinaudoti ateityje į Seimą išrinkti politikai.
„Suprantu, kad politinės daugumos dėl šio pasiūlymo dabartiniame Seime tikriausiai nesurinksime. Tik aš galvoju, kad mums būtų svarbu, kalbant apie rinkimų sistemų ateitį, grupės darbo pabaigoje priimti tam tikrą konstatuojamąją dalį apie tai, kad darbo grupė įžvelgia tuos dalykus, jog viskas nėra iki galo gerai su Lietuvos rinkimų sistemomis. Jeigu patys nenuspręsime, paliktumėme laišką, kapsulę ateities kartoms“, – siūlymą pateikė V. Mitalas.
Toliau – ne ką menkesnės „dovanėlės“. Tarp jų – ir konservatorių siekis žūtbūt rasti landą, kaip juridiniams asmenims leisti finansuoti politines partijas. Šiuo metu tokia finansinė parama yra draudžiama.
Jei tokie siūlymai, kuriuos dabar diskutuoja darbo grupė, būtų priimti Seime, partijos, konservatorių siūlymu, galėtų steigti politinės analizės institutus, kurie galėtų legaliai remti ir padėti politinėms partijoms ne tik savo žiniomis, bet iš principo – ir finansine parama.
Taip oficialiai būtų įteisinta politinių rinkimų finansavimo sistema, kuri, kaip rodo buvusio liberalo Šarūno Gustainio istorija, buvo pagrindas pradėti garsiąją Liberalų sąjūdžio ir darbo partijos politinės korupcijos bylą, šiuo metu nagrinėjamą Seime.
Dar daugiau – konservatorių partija siūlo įteisinti politikų dovanas rinkėjams, nes esą „praktika rodo, kad tokios dovanos vis tiek yra teikiamos“.
„Praktika parodė, kad vis tiek yra dovanojamos dovanos. Kyla daug sunkumų, kada, pvz., padovanojama vėliava bendruomenei, kaip juridiniam asmeniui. Šiuo metu įstatymas sako, kad negalimos jokios dovanos, bet nagrinėjant aišku, kad niekas iš tokios dovanos negavo materialinės naudos. Taip pat – politikų sveikinimai dovanojant gėles ir pan. Tai yra įprasta, netgi tam tikras etiketas sveikinant įteikti gėlę, bet dėl to gaunama skundų. Siūlymas – nurodyti, kokiomis aplinkybėmis įteiktas daiktas, dovana, padėka, nėra papirkimas“, – siūlo konservatoriai.
Vieną iš siūlymų darbo grupė tiesiogiai pritaiko šalies prezidento Gitano Nausėdos buvusiai rinkimų kampanijai – siekiama nustatyti rinkimų kampanijos skolos limitą. Tai pasiūlė TS-LKD atstovaujanti VRK narė.
„Reikalinga nustatyti skolos limitą. Šiuo metu kampanijos dalyvis, nors ir turi limitą, kiek gali aukoti savo kampanijai, gali turėti skolą po rinkimų, ją privalo sumokėti iš savo asmeninių lėšų. Jos nėra ribojamos, taip jis gali dirbtinai išauginti savo kampanijos sumą. Siūlymas – numatyti limitą. Jį susieti su kandidatui leidžiama paaukoti suma savo rinkiminei kampanijai. Ypač aktualu kalbant apie prezidento rinkimus“, – rašoma konservatorių atstovės Vyriausiojoje rinkimų komisijoje teikimo dokumente.
Konservatoriai taip pat siūlo įteisinti internetinį balsavimą, o pirmą kartą internetinį balsavimą organizuoti jau 2024-ųjų metų Europos Parlamento ir prezidento rinkimuose, vėliau – 2024 metų Seimo rinkimuose, kuriuose būtų leidžiamas internetinis balsavimas lietuviams, gyvenantiems užsienyje.
Nemažai siūlymų numato ankstinti kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzą, suvienodinti visuomeninių rinkimų komitetų ir partijų politinės reklamos, steigimo ir finansavimo būdus, ypač didelis dėmesys skiriamas į kuo greitesnį internetinio balsavimo įteisinimą. Taip pat siūloma leisti kandidatuoti į Seimą ir Lietuvoje negyvenantiems Lietuvos piliečiams, o merams – kadencijas.
Dar vienas siūlymas – atsisakyti politinės agitacijos ir reklamos draudimo, likus 30 valandų iki balsavimo. Toks siūlymas iš esmės įteisintų galimybę kompromituojančią kandidatą informaciją skelbti paskutinėmis valandomis iki balsavimo, nepaliekant teisės atsakyti.
„Agitacijos draudimo laikotarpis – 30 valandų iki balsavimo pabaigos. Sudėtingas jo administravimas, kyla abejonių, ar jis tikrai reikalingas, už šį pažeidimą – gana griežta administracinė atsakomybė. Siūlymas – atsisakyti agitacijos draudimo laikotarpio arba švelninti“, – rašoma konservatorių atstovės Gitanos Matiekuvienės siūlymo dokumente.
Siūloma reglamentuoti ir trečiųjų asmenų dalyvavimą rinkimų kampanijose. Jį taip pat siūlo konservatoriai. Juokais kai kurie darbo grupės nariai tai jau spėjo pakrikštyti „Tapino pataisa“ – apeliuojama į paskutiniuose Seimo rinkimuose žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino surengtą akciją, nukreiptą prieš Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškųjų šeimų sąjungos kandidatus „Viso gero, Voldemortai“.
Tačiau viena ranka lyg ir reglamentuoti siūlantys trečiųjų asmenų dalyvavimą rinkimų kampanijose konservatoriai čia pat dėl tokių asmenų veiklos panaikina paties kandidato atsakomybę.
„Šiuo metu, kada nustatyta, kad trečiasis asmuo skleidė politinę reklamą partijos ar kandidato interesais, jei ji buvo mokama, tas išlaidas įtraukia į kandidato ar kampanijos dalyvio išlaidų limitą. Tai nėra teisinga, nes dažnai kandidatas net nežino, kad apie jį buvo skleidžiama tokia informacija, jis nieko neprašė ar netgi nesutinka, kad apie jį būtų skleidžiama tokia reklama. Partijos ir kandidatai negali kontroliuoti savo išlaidų, nes negali numatyti, kokios ir kada sumos gali būti įtrauktos į jų išlaidų limitą, atsiradusios dėl trečiųjų asmenų veiklos. Siūlymas – neįskaičiuoti į kandidato ar kampanijos dalyvio išlaidų limitą trečiojo asmens paskleistos reklamos, jei nenustatytas prašymo faktas“, – savo pasiūlyme sako konservatoriai.
Dar Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos partijos atstovė siūlo įteisinti „amžinus apygardų rinkimų komisijų pirmininkus“.
„Apygardos komisijos pirmininko ar už rinkimus toje apygardoje atsakingo asmens veiklos nepertraukiamumas. Rinkimai vyksta gana dažnai, pasirengimas jiems ilgas, keičiasi savivaldos atstovai, todėl būtų naudinga, kad būtų nuolatinis žmogus, kuris turėtų patirties“, – teigia G. Matiekuvienė, atstovaujanti konservatorių partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Iš viso šiuo metu jau yra pateikta 160 pasiūlymų, iš jų dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo – 18 siūlymų, dėl Seimo rinkimų – 49, dėl internetinio balsavimo – 8, dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo – 3, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo – 38, dėl Europos Parlamento rinkimų įstatymo – 2, taip pat pateikti dar 42 pasiūlymai dėl rinkimų reformos sprendinių.
Kaip matyti iš pateikėjų sąrašo, aktyviausi čia – valdantieji konservatoriai, Laisvės partija ir liberalai. Daugumai jų siūlymų pritarta darbo grupėje.
Pasiūlymų taip pat pateikusios „Drąsos kelio“ partija, Lietuvos žaliųjų partija, partija „Jaunoji Lietuva“. Beveik visi jų pasiūlymai atmesti.
Atskirai išskirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, viešosios įstaigos „Global Lithuanian Leaders“ atstovės Aušros Kukelkaitės, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke, Seimo Darbo partijos nario Jono Pinskaus, buvusios VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, konservatorių partijos deleguotos VRK atstovės Gitanos Matiekuvienės pasiūlymų gausa.
Didžiajai daliai šių asmenų pateiktų pasiūlymų konservatoriaus A. Vyšniausko vadovaujama darbo grupė jau iš esmės yra pritarusi.
Žemiau pateikiame lentelę su sąvadu darbo grupės Seime svarstomų pasiūlymų, kurią pavyko gauti Delfi.
Jos vadovo, konservatoriaus A. Vyšniausko šįryt bandėme paklausti, ar tokia lentelė tikrai yra tas darbinis dokumentas, kuris šiuo metu svarstomas Seimo darbo grupės ir kitų kviestinių grupių bei asmenų. Politikas patvirtino, kad Delfi gautas dokumentas yra tikras.
„Taip, tai yra visų pasiūlymų, gautų mūsų darbo grupės veiklos laikotarpiu, sąrašas. Daliai jų jau nepritarėme, tai buvo politinė valia, prie tų atmestų siūlymų jau nestojame ir jų nenagrinėjame. Pasiūlymų Seimui klausimais grupėje dirba Julius Sabatauskas ir Vytautas Mitalas, savivaldybių tarybų rinkimų – Andrius Kupčinskas ir Valentinas Bukauskas, internetinio balsavimo klausimais – Raimondas Lopata ir Dalia Asanavičiūtė, visais kitais – prezidento, europarlamento rinkimų, VRK – aš ir Rita Tamašunienė“, – sakė A. Vyšniauskas.
Grupės vadovas teigė, kad būsimo įstatymo projekto dokumentu turėtų tapti „dar prie „valstiečių 2016-aisiais užregistruotas Rinkimų kodeksas, ant kurio, jeigu taip galima sakyti, mes ir dirbame, ir naujus pasiūlymus kelsime būtent į šį dokumentą“.
Pasak konservatoriaus, po darbo grupės išvadų į konstitucinio įstatymo projektą perkėlus pasiūlymus, jei toks įstatymas būtų priimtas Seime, dalies dabar galiojančių įstatymų, reglamentuojančių rinkimų tvarką, politinę reklamą, politinių partijų finansavimą, VRK veiklą, – neliktų.
„Liktų tik Rinkimų kodeksas, referendumo ir politinių partijų veiklos, kiti, bent jau kiek dabar atrodo, tiesiog būtų perkelti ir tilptų į vieną įstatymą“, – sakė Seimo narys.
