Į protesto akcijas – su vaikais
Nors profilaktinis testavimas suteikė galimybę pradinių klasių moksleiviams mokslo metus užbaigti klasėse, tai patinka toli gražu ne visiems. Iki mokslo metų pabaigos likus kelioms savaitėms protesto akciją surengė „Šeimų sąjūdis“.
„Birželio 1 d. 14 val. su vaikais renkamės prie miesto savivaldybių. Atsineškime spalvotos kreidos ir leiskime vaikams per kūrybą išreikšti, kaip jie pasiilgo draugų bei bendravimo: „Noriu į mokyklą“.
Tuo metu miesto merams bus įteikti reikalavimai, kuriais siekiama mūsų vaikus grąžinti į mokyklas įprastinio gyvenimo ir ugdymo sąlygomis“, – toks kvietimas (kalba netaisyta – red.) platinamas socialiniuose tinkluose.
Nurodoma, kad akciją organizuoja „Šeimų sąjūdis“, skelbiamas ir pagrindinis jos šūkis – „Nediskriminuokite mūsų vaikų“. „Vaikai pasakys: aš noriu į mokyklą, aš pasiilgau klasiokų, noriu apkabinti auklėtoją“, – rašoma kvietime.
Kaune prie miesto savivaldybės į protesto akciją vedini savo mažamečiais vaikais susirinko keliolika žmonių.
Protestuotojai buvo pasirengę kreidelėms išmarginti savivaldybės prieigas, tačiau to daryti neleido policijos pareigūnai pareiškę, jog tokiam naujo Laisvės alėjos grindinio „dekoravimui" prieštarauja savivaldybė.
Visgi akcijos metu niekas nedraudė vaikams piešti. Jie taip pat rašė žodžius: „noriu į mokyklą", „mokykla – ne ligoninė".
Prieš mokinių profilaktinį testavimą nukreiptos akcijos dalyvių pagrindiniu akcentu tapo esą dirbtinai sukurta segregacija, kai prieš skiepus ir profilaktinius tyrimus pasisakančių šeimų vaikai priversti laiką leisti namuose, negali mokytis su kitais, tad yra atsidūrę savotiškoje atstumtyje.
Paklausus, kodėl nenorima, kad jų vaikams būtų atliekami profilaktiniai Covid-19 infekcijos tyrimai, kauniečiai išsakė kelis motyvus. Esą nelogiška tirti sveikus vaikus, pati tyrimų metodika nėra iki galo aiški, be to niekas nėra tikras, ar šie profilaktiniai tyrimai nepakenks vaikų sveikatai.
Testavimą vadina ne medicinine, o diskriminacine priemone
„Šeimų sąjūdžio“ atstovas Arvydas Daunys minėjo, kad protesto akcijos siekis – pasisakyti prieš visoje šalyje vykstantį profilaktinį moksleivių testavimą dėl Covid-19 infekcijos.
„Yra šeimų, kurios nenori testuoti savo vaikų, turi kažkokius įsitikinimus. Ir nėra adekvatu vienus vaikus leisti į mokyklą, kitus neleisti. Kodėl turi būti atskirtis ten, kai kitose srityse jos nėra? “, – sakė A. Daunys, testavimą pavadinęs visišku absurdu ir diskriminacija.
Jis argumentavo, jog vaikai gali eiti visur, kur leidžia pradėjęs veikti Galimybių pasas. Tačiau lankyti mokyklos jie negali, kol neatlikti Covid-19 profilaktiniai testatai.
„Mes norime atstatyti lygybę tarp vaikų. Galų gale, tai diskriminacinė priemonė, ne medicininė, pagrįsta būtinybė, o būtent politinis sprendimas“, – portalui „Delfi“ sakė A. Daunys.
Abejoja, ar vaikai gali platinti Covid-19 infekciją
„Šeimų sąjūdžio“ atstovas minėjo, kad jo manymu vaikai – mažiausia rizikos grupė, todėl juos testuoti – „visiškas absurdas“.
„Jie vienas kitam grėsmės nekelia, štai kur visa esmė. Man atrodo, kad nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso nemirė nei vienas vaikas“, – sakė A. Daunys. Priminus, jog egzistuoja rizika, kad vienas nuo kito užsikrėtę vaikai infekciją platins ir savo šeimose, „Šeimų sąjūdžio“ atstovas pateikė savo versiją. Jo manymu, jeigu vaikai serga besimptome Covid-19 forma, jie negali užkrėsti kitų žmonių.
„Kaip galima ką nors apkrėsti, jeigu tu nekosti, nesnargliuoji, jeigu tu nesergi realiai? Kas yra simptomai – tai ligos pasireiškimas. Jeigu pas tave nėra ligos pasireiškimo, kaip tu gali ką nors apkrėsti? Visa ta infekcija, mano asmenine nuomone, atrodo labai „pritempta“.
Kaune į klases grįžo 79 proc. pradinukų
“Šiuo metu Kauno ugdymo įstaigas kontaktiniu būdu lanko ir kaupinių metodu reguliariai testuojasi 10 tūkst. 403 pradinukai. Tai sudaro 79 proc. visų Kauno miesto savivaldybei pavaldžių ir privačių bei valstybinių mokyklų ugdytinių”, – portalui „Delfi“ sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Jos duomenimis, mokyklose mokslus tęsia ir 94 proc. abiturientų. Brandos egzaminams klasėse besiruošiantys 1 tūkst. 847 mokiniai yra pasiskiepiję arba jau persirgę koronavirusine infekcija. Namuose mokosi ir egzaminams ruošiasi 117 Kauno abiturientų, vos procentai.
Pasak švietimo skyriaus vedėjos O. Gucevičienės, iš 13,2 tūkstančių Kauno pradinukų namuose mokosi 2 tūkst. 818 vaikų (21 proc.).
Pagal mokyklas lankančių pradinukų skaičių Kaunas viršija šalies vidurkį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę klasėse mokėsi 72 proc. (77,5 tūkst.) pradinukų, iš jų testuojasi 56,8 tūkst. mokinių.
„Testuoti pradinių klasių mokinius privaloma savivaldybėse, kuriose netaikomas švelnesnis karantino režimas. Mišriu būdu mokosi 4,7 tūkst. 5-11 (III gimnazinės kl.) mokinių. Visi jie prieš grįždami į mokyklą testuojasi, tik nuo birželio 1 d. ne tik pradinukai, bet ir 5-11 (III gimnazinės kl.) klasių mokiniai galės mokytis mišriu būdu nesitestuodami tose savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos.
Tai Birštono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Telšių rajono savivaldybėse. Jose testavimas tik rekomenduojamas“, – portalui „Delfi“ sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
Vieni kitus ragina pasiimti vaikus iš mokyklų
Prieš skiepus ir mokinių testavimą pasisakančius tėvus vienijančiose socialinių tinklų grupėse jau kuris laikas svarstoma, ką reikės daryti rudenį. Esą valdžia jau ruošiasi vaikų vakcinacijai, kas tam tikrai gyventojų daliai kelia šiurpą.
Bijant, jog vaikai bus ne tik testuojami, bet ir „prievarta skiepijami“, tėvai vieni kitus ragina pasiimti savo atžalas iš mokyklų ir mokinti namuose, ar net kurti savo mokyklas.
Pasidomėjus, ar daug tėvų kreipiasi ieškodami galimybių vaikus mokinti namuose, jų neleidžiant į mokyklą, paaiškėjo, kad tai vienetiniai atvejai.
„Šiuo metu vos pora Kauno mokyklų sulaukė užklausų dėl savarankiško vaikų ugdymo namuose, tačiau šių skaičių negalima absoliutinti. Tėveliai prašymus mokykloms dėl savo atžalų ugdymo namuose teikia iki birželio 1 d. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais susidomėjimas vaikų mokymu namuose yra nedidelis“, – komentavo Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėja O. Gucevičienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, iš viso šalies šeimose yra ugdomi 64 mokiniai.
„Daugiausia mokinių, ugdomų šeimose, yra Klaipėdos miesto mokyklose – 20. Vilniuje – 10 mokinių. Daugiausia iš 64 mokinių yra pirmaklasių – 17“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
Pasak ministerijos atstovo, duomenų, kiek vaikų šeimose bus ugdoma kitais metais mokslo metais, dar nėra galimybės – tai bus aišku artėjant rugsėjui.
Vien tėvų noro nepakanka, šeimas vertina ir institucijos
Kauno savivaldybės atstovė O. Guceviečienė patikslino, jog norint vaikus ugdyti ne mokykloje, bet šeimoje, vien tokio noro nepakanka. Kadangi šalyje privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų, vertinama ir situacija šeimoje.
„Jeigu tėvai pageidauja vaiką ugdyti šeimoje nuo šių metų rugsėjo 1 d., jie mokyklai turi pateikti prašymą, sutikimą dėl ugdymosi sąlygų šeimoje patikrinimo, užpildytą klausimyną. Jeigu vaikas mokysis pirmoje klasėje – priešmokyklinio ugdymo mokytojo rekomendaciją.
Taip pat privalu pridėti vaiko mokymosi pasiekimus patvirtinantį dokumentą, pažymą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioto teritorinio skyriaus apie tai, kad nebuvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas bei pažymą iš savivaldybės, kurioje gyvena šeima, kad šeimai nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.
Gavus visus reikiamus dokumentus ir juos įvertinus – su tėvais pasirašoma sutartis.
Šiuo metu Kaune yra 5 mokyklos, kuriose šeimos yra pasinaudoję šia galimybe: Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, Kauno šv. Kazimiero progimnazija, Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, Kauno „Varpo“ gimnazija”, – komentavo Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėja O. Gucevičienė.
