„Politinis sprendimas jau yra, klausimas beliko kaip jį techniškai įgyvendinti. Noriu tikėti, kad nebepabėgsi nuo savo žodžių. Sprendimas jau yra priimtas“, – Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotame „Lietuvos užsienio politikos akiračiai“ ciklo renginyje sakė G. Landsbergis.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, kol kas diskutuojama dėl įvairių sektorių, kuriems Europos Sąjunga, reaguodama į Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmus, galėtų pritaikyti sankcijas. Nors pastarąją savaitę ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis užsiminė apie galimas sankcijas Baltarusijos kalio trąšų sektoriui, pokalbio metu G. Landsbergis leido suprasti, kad galbūt daugiau galvoti reikėtų apie kitas sritis. Tokias, kurios, G. Landsbergio teigimu, labiau „finansuoja patį režimą“.

„Viena iš sričių, kuri neša pajamas režimui ir ekonomikai, – tai yra naftos produktai. Apie 10 procentų Baltarusijos ir ES prekybos yra būtent naftos produktais. Galėtume apie finansų sektorių.

Pusė Baltarusijos paskolų yra finansuojamos Rusijos, o kita pusės yra vakarietiški bankai. Tai būtų labai stiprus signalas. Tokios diskusijos dabar vyksta, o kokie sektoriai liks po diskusijų – dar reikės šiek tiek palaukti. Bet nusiteikimas kol kas yra pozityvus“, – teigė jis ir paklaustas, kokie galėtų tekti tokių sankcijų kaštai Lietuvai pažymėjo, jog Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, tokiais atvejai „skaičiuoja“.

„Mes visą laiką skaičiuojame. Visos valstybės skaičiuoja. Matyt galima rasti kažkokį balansą, kuris būtų teisingas: nenuskriaudžiant žmonių Baltarusijoje, o sukeliant didžiausius kaštus režimui, kuris pajustų, kad tas kelias, kuriuo jis eina, yra neperspektyvus“, – teigė G. Landsbergis.