Pavyzdžiui, atšauktas rusų „Aeroflot“ bendrovės skrydis iš Vilniaus į Maskvą ir iš Maskvos į Vilnių. Prancūzijos aviacijos bendrovei „Air France“ taip pat teko atšaukti skrydį, negavus leidimo įskristi į Rusijos oro erdvę. Kas toliau? Apie tai buvo kalbamasi „Žinių radijo“ laidoje su Nacionalinės aviacijos asociacijos (LAVIA) valdybos pirmininku Joriu Gintilu.
J. Gintilas kalbėjo, kad pastarųjų savaičių įvykius, kurių epicentre atsidūrė kelionės lėktuvu, vertina neigiamai. Pasak jo, aviacijoje įtampai yra ne vieta ir privalo būti užtikrinti aukščiausi saugumo standartai, todėl jos turi būti kuo mažiau.
„Bet kuriuo atveju situacija yra tokia, kokia yra, ir aš manau, kad iš tikrųjų tyrimas ir jo pabaiga, galų gale, tyrimo rezultatai padėtų sudėti labai daug taškų ir atsakyti į tam tikrus pagrindinius klausimus. Pirmiausia, kiek yra saugu naudotis Baltarusijos oro erdve ir priimti orlaivius su Baltarusijos registracijos numeriais, taip pat, kas vis dėlto kaltas ir kas neša formalią juridinę atsakomybę už šito įvykio pasekmes“, – komentavo jis.
Taip pat neseniai teko atšaukti kelis Europos skrydžius, nes Rusija neįsileido į savo oro erdvę ir Rusijos civilinės aviacijos agentūra paaiškino, kad leidimus išduoti Europos oro bendrovių skrydžiams, aplenkiant Baltarusijos oro erdvę, vėluojama dėl labai išaugusio prašymų skaičiaus. Ar tai gali būti tiesiog melas pridengti provokacijoms?
„Konstatuoti negalėčiau, bet nemanau, kad iš tikrųjų galėjo būti tų prašymų tiek daug ir dažniausiai su tais prašymais dirba specializuotos sistemos. Aš manau čia yra daugiau formalus pagrindas dėl tam tikrų politinių motyvų taikyti tam tikras kontrsankcijas.
Laikykime taip, kad Rusija yra draugiška Baltarusijai valstybė ir tam tikri apribojimai kai kuriais atvejais galbūt yra iš Rusijos pusės vertinami taip, kad Baltarusijos erdvė yra dalinai kaip jos erdvė. (…) Pirminiuose etapuose, kai tie sprendimai buvo tik priimami, galėjo dėl to sistema sutrikti dėl didelio keičiamų skrydžių kiekio.“
Pasak J. Gintilo, valstybės labai rezervuotai žiūri į galimybę apriboti oro erdvę, nes tai yra didžiuliai pinigai.
„Skrydžiai virš kiekvienos valstybės atneša pakankamai nemažas sumas į valstybės biudžetą, todėl tokios priemonės, kai iš esmės apribojamas susisiekimas virš atitinkamos valstybės oro erdvės suponuoja tam tikrus ženklius ekonominius praradimus.“
Paklaustas, ar tokiai valstybei kaip Rusija savo oro erdvės uždarymas būtų lyg šaudymas sau į kojas, jis sakė, kad reikia turėti omenyje, jog ši valstybė yra labai didelė teritorijos atžvilgiu.
„Iš tikrųjų, Rusijos oro erdvės uždarymas, skirtingai negu Baltarusijos oro erdvės, sudarytų labai didelių nepatogumų viso pasaulio aviakompanijoms (…). Tačiau reikia turėti omenyje, kad tas uždarymas turi būti motyvuotas ir Rusija šiuo metu yra tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nariai ir ji negali vienareikšmiškai priimti sprendimų uždarinėti oro erdvės.
Jeigu dabar Baltarusijos oro erdvės niekas neuždarė, tik ji pati tai gali padaryti, o kitos aviakompanijos paskelbė, kad tik laikinai vengsiančios šios oro erdvės, kol sulauks tyrimų rezultatų ir turės daugiau aiškumo, kas įvyko. (…) Rusijos sprendimas uždaryti savo oro erdvę sukeltų labai didelį kolapsą pasaulinėje oro susisiekimo sistemoje ir nemanau, kad toks žingsnis būtų realus. Tai tam tikrais atvejais galėtų būti prilyginama ir karo paskelbimui.“
Vertindamas įvykusį incidentą su „Ryanair“ lėktuvu, jis sakė, kad reiktų palaukti tyrimo rezultatų ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, bet mano, kad turėtų būti vertinamas ir tas aspektas, ar oro erdvei neturėtų būti taikomas eksteritorialumo principas.
„Ir šiaip keleiviams, kurie skrenda virš tam tikros valstybės, jiems neturėtų būti taikoma tos šalies jurisdikcija, kurioje net neplanuoja leistis. Vengiant tokių galimų po to insinuacijų ir jeigu kiekviena valstybė, gavusi anoniminį pranešimą pradės nuleidinėti orlaivius ir vykdyti teisingumą praskrendančių keleivių atžvilgiu, iš tikrųjų, kelia jau visos tarptautinės aviacijos bendruomenės susirūpinimą.“
Pasiteiravus pašnekovo, ar greičiausiai dar visą birželį bus vengiama Baltarusijos oro erdvės ir dėl to nebus išvengta konfliktų su Rusija, J. Gintilas komentavo, kad į abu klausimus galima atsakyti taip.
„Iš tikrųjų, birželis nusimato sunkus, bet vėlgi tai „pririšta“ prie tų pačių tyrimo rezultatų.“
