Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas laidoje Delfi diena įvertino Baltarusijos pastangas kuo greičiau pateikti savo įvykių versiją.
„Aš aiškinčiau tuo, kad Baltarusijai yra svarbu nurodyti, kaip viskas buvo savo vidaus vartotojams, savo piliečiams, parodyti ir pagrįsti tuos argumentus, bet neatmestinos tos galimybės dėl informacijos ir faktų iškraipymo. Tyrimai dažniausiai taip greitai neatliekami ir mes turime palaukti oficialių tyrimų, kurie bus pateikti Europos kolegų ir tada bus galima matyti. Žinoma, Baltarusija bando paneigti arba priversti atsisakyti tų sankcijų, suabejoti jų reikalingumu būtent skleisdama šią informaciją“, – sako pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu Rusijos ir Baltarusijos versijos sulaukia pernelyg daug dėmesio, o tai nėra gerai informacinėje plotmėje.
„Akivaizdu, kad išplatinta informacija arba pagrindimas, kodėl lėktuvas buvo nutupdytas, kartais ji balansuoja ant absurdo ribos. Jeigu Vakarai įsivels į šias diskusijas, skaičiuos sekundžių tikslumu, jau bus tarsi pralaimėjimas, nes režimui yra svarbu ištransliuoti esmines žinutes ir jeigu Vakarai tampa besiginančiais, bandančiais viską paneigti, tai jau yra tam tikras pralaimėjimas informacinėje erdvėje, nes apie tą naratyvą, kuris buvo paskleistas iš Baltarusijos ir Rusijos, jis gauna žymiai daugiau dėmesio, nei turėtų gauti“, – sako G. Česnakas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius tikina, kad normalu, jog Baltarusija ir Rusija faktus bando dėlioti sau naudinga linkme.
„Normalu, nes Baltarusija užsiima propaganda ir nori pakreipti tyrimą su naudinga linkme, todėl nuleidinėja faktus, kurie jiems yra naudingi. Akivaizdu, kad surinkti objektyvią informaciją, jai patikrinti, yra sunku, nes yra įtraukta daug šalių, veikėjų, reikia daug apklausų, todėl sakyčiau, kad yra gerai, kad iš mūsų yra ne tiek daug informacijos, nes tai reiškia, kad faktai yra tikrinami kelis kartus, o tai, kas ateina iš Baltarusijos ir Rusijos, tai nėra faktai, tai yra bandymas suformuoti nuomonę ir tyrimą pateikti sau naudinga linkme“, – tikina L. Jonavičius.
Anot jo, prireiks nemažai laiko, kol sulauksime tyrimo rezultatų ir tikrų faktų.
„Mes iš tikrųjų čia sėdėdami tikrai beveik nieko nežinome, išskyrus tai, ką kažkur kažkas parašė. O detalės, išimtos iš konteksto, jos dažniausiai nesuteikia kažkokios teisingos informacijos, o tik iškreipia vaizdą, todėl aš siūlyčiau palaukti, kol bus atliktas tyrimas. Taip, tai užtruks, nors įsivaizduoju, kaip žiniasklaida nori sužinoti viską ir kuo greičiau, bet čia reikia kantrybės“, – pridūrė jis.
Paklausus, koks vaidmuo šioje situacijoje tenka R. Pratasevičiui, pašnekovas tikino, kad svarbūs keli daykai.
„Čia svarbūs turbūt keli dalykai. Pirma, akivaizdu, kad žmonės turi saugotis patys, įvertinti rizikas, kurias jie prisiima, tai yra svarbu. Antra, Pratasevičius buvo prašęs gyventi Lietuvoje, pusiau prieglobsčio, tuo metu jis keliavo po visą Europą, nesu tikras, čia jau reikėtų aiškintis su saugumo struktūromis, kiek jos turi pareigą užtikrinti, suteikti kažkokią apsaugą tokiems žmonėms. Čia tokie specifiniai klausimai, kuriuos turėtų atsakyti tos srities profesionalai“, – sako L. Jonavičius.
Paklausus, ko galima tikėtis iš tyrimų, G. Česnakas tikina, jog pirmiausia bus bandoma išsiaiškinti įvykių chronologiją.
„Aš manau, kad bus bandoma atsekti viską chronologijos evoliuciją, kaip, kas vyko, bandoma išsiaiškinti keliavusių asmenų tapatybes, jų susietumą. Aš galbūt prilyginčiau, kai nepriklausomi tyrėjai bandė atsekti numušto Malaizijos lėktuvo Ukrainoje visą procesą ir tas procesas leido patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis, pradėti teisinius procesus prieš juos.“
„Idealiausiu atveju visos pusės turėtų bendradarbiauti pateikdamos informaciją, siekdamos ištirti, manau, kad priklauso viskas nuo to, kas bus rasta lėktuve, kokie skrydžių duomenys, įrašai, visa kita, pilotų apklausos – viskas yra svarbu ir tai užima laiko. Daugelis šalių yra suintereuotos šiuo procesu“, – pridūrė pašnekovas.
L. Jonavičiaus nuomone, šiuo metu Lukašenkai vis dar svarbiausia išlikti valdžioje.
„Lukašenka, mano supratimu, yra pasiekęs tokią stadiją, kai iš esmės nelabai svarbu, ką darys Vakarai, nes jis jaučia, kad bet kas, ką darys Vakarai, bus nukreipta prieš jo išlikimą valdžioje. O jo išlikimas valdžioje jam yra numeris vienas. Ką galvoja ir kaip į tai žiūri Baltarusijos visuomenė – gerokai sudėtingesnis ir kompleksiškesnis klausimas, nes visuomenė akivaizdžiai labiausiai kenčia nuo to, kas vyksta: ir nuo režimo, ir nuo griežtesnių sankcijų, tai irgi atsilieps.“
