Politikė sako liekanti tos nuomonės, kad rinkimuose dalyvaujantys žinomi žmonės, vėliau atsisakantys tapti Seimo nariais, apgaudinėja rinkėjus, tačiau džiaugiasi, kad su mandatu nesuderinamas pareigas einantys kandidatai bent turi sumokėti didesnį užstatą.
„Mes privalome vykdyti KT nurodymus, bet vis dėlto tas tikslas, kuriam Seimas pritarė mano pasiūlymu, buvo, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami. Nes į sąrašus partijos įrašo visuomenei žinomus, populiarus asmenis, Europos Parlamento narius, merus, ir tada jie atsisako gauto Seimo nario mandato“, – BNS sakė R. Baškienė.
„Kandidatuodamas politikas žino įstatymo reikalavimus iš anksto ir jis turi tam ruoštis, todėl aš esminį kausimą keliu – politiko teisė pasirinkti vienas ar kitas pareigas neturi būti iškeliama aukščiau rinkėjo teisės nebūti apgaudinėjamam. Čia, manau, pati esmė, ir mes turime siekti kitokios moralės, kitokios politinės atsakomybės principo. Dabar išeina, kad aukštas pareiga einu Europos Parlamente, kandidatuoju, atsisakau mandato, apgaunu rinkėjus, mes sukeliame visuomenei didelį nusivylimą“, – kalbėjo parlamentarė.
Tuo metu vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis teigia, kad „Konstitucinis Teismas penktadienio nutarimu pasisakė, kad Lietuvos rinkėjai yra protingi žmonės“.
„Jie patys geba atsirinki už ką, kada ir kodėl balsuoja. R. Baškienės argumentas, kad melavimas rinkėjams turi turėti savo kainą yra labai teisingas. Tačiau tik vienas bet. Kas tai yra melavimas rinkėjams? Ar kai tu eini į rinkimus žadėdamas aukso kalnus, deklaruodamas moralines vertybes bei demokratiją, o patekęs ten visa tai pamiršti. Ar tada, kai eini į rinkimus visiems aiškiai deklaruodamas, kas tu esi, ką tu darai ir apie ką tu šneki“, – komentuodamas KT sprendimą feisbuke parašė A. Mazuronis.
Apgailestaudama dėl prieštaraujančia Konstitucijai pripažinto jos inicijuoto teisinio reguliavimo, R. Baškienė vis dėlto džiaugėsi, kad kandidatuojantiems su nesuderinamomis pareigomis taikomas didesnis rinkimų užstatas, jis atsisakius mandato lieka valstybei.
„Juokiamės, kad melas turi kainuoti, tai yra 10 VMDU, jei žmogus kandidatuoja, atsisako, bent jau valstybei lieka pinigai. Jei jau KT sako, kad mes turėsime taisyti Seimo rinkimų įstatymą, šaunu, kad jis nepasisakė dėl užstato įvedimo, tai melas turi kainuoti ir toliau kainuos“, – tvirtino parlamentarė.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą.
Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą.
Anot KT, „negali būti nustatytas toks rinkimų teisinis reguliavimas, kuris būtų grindžiamas vien prezumpcija, kad rinkimų procesas būtų nesąžiningas, jeigu jame dalyvautų visuomenėje žinomi asmenys, be kita ko, asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, pavyzdžiui, Europos Parlamente ar savivaldybės taryboje“.
Pasak KT, taip pat negalima traktuoti, kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į tam tikras politines atstovaujamąsias institucijas, pavyzdžiui, Seimą, savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, be kita ko, įgyti Seimo nario mandatą, nėra rimti.
Teismas taip pat pažymėjo, kad informacija apie kandidato einamas pareigas „yra vieša ir lengvai prieinama, taigi rinkėjai turi galimybę atsižvelgti į ją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie kandidatą, be kita ko, jo ketinimų eiti atitinkamas renkamas pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas“.
2015 metų lapkritį Seimas priėmė „valstietės“ R. Baškienės pataisas, kad Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento narį, taip pat merą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų jo įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Iki tol į Seimą išrinkti kitas pareigas jau einantys politikai galėjo rinktis, kurį mandatą pasilikti.