Penktadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas, jam įteikta nota, skelbianti du Baltarusijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas.
Kaip teigia URM, šiuo sprendimu Lietuva taip pat solidarizuojasi su Latvija, kurios ambasados Minske diplomatus ir darbuotojus Baltarusija nepagrįstai išsiuntė iš šalies prieš keletą dienų.
Landsbergis: „Ne ačiū ir viso gero“
Apie tai tviteryje pranešė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Dviems po diplomatine priedanga dirbusiems Baltarusijos žvalgybos atstovams buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos. Ne ačiū ir viso gero“, – rašo ministras.
Kaip teigia URM, šiuo sprendimu Lietuva taip pat solidarizuojasi su Latvija, kurios ambasados Minske diplomatus ir darbuotojus Baltarusija nepagrįstai išsiuntė iš šalies prieš keletą dienų.
Baltarusijos atstovui taip pat pareikštas protestas dėl besitęsiančių represijų prieš šalies pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą, pareikalauta nedelsiant paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę studentę Sofią Sapegą bei kitus politinius kalinius ir neteisėtai sulaikytuosius.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Lėktuvui nusileidus Minske, sulaikytas juo skirdęs tinklaraštinkas opozicionierius R. Pratasevičius, taip pat jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė S. Sapega.
Dėl šio incidento ES lyderiai sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paragino ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve, didinant spaudimą, ES svarsto įvesti šaliai sektorines sankcijas.
Nausėda: ES sankcijos galbūt neišgąsdins Luašenkos, bet įspės apie pasekmes
Europos Sąjungos (ES) svarstoma galimybė įvesti sektorines sankcijas Baltarusijai „galbūt neišgąsdins diktatoriaus“, bet parodys priežastinį ryšį tarp Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų ir pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Interviu televizijai „Bloomberg“ penktadienį prezidentas pabrėžė, kad ES lyderiai ėmėsi reikiamų sprendimų – pareikalavo paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę studentę Sofiją Sapega, taip pat užverti ES oro erdvę Baltarusijos avialinijoms bei „pripažinti Baltarusijos oro erdvę kaip visiškai nesaugią Europos lėktuvams“.
„Mes taip pat norime kalbėtis apie galimas tikslines ekonomines sankcijas režimui, kurių labai reikia. Tikėtina, mes neišgąsdinsime diktatoriaus Baltarusijoje, bet bent jau, ko galime pasiekti, tai parodyti ryšį tarp jo veiksmų ir pasekmių“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas, kalbėdamas apie Astravo elektrinę, teigė, kad ją Vakarai, atsižvelgdami į pastarųjų dienų įvykius dėl prievarta nutupdyto lėktuvo ir suimto opozicionieriaus R. Pratasevičiaus, turėtų vertinti ją ne tik kaip nesaugų elektros šaltinį, bet ir kaip „geopolitinį ginklą diktatoriaus Lukašenkos rankose“.
„Jis gali jį panaudoti kaip Europinės bendruomenės šantažo instrumentą. Manau, turime daryti viską, kas mūsų rankose, kad užkirstume kelią elektros iš Baltarusijos patekimui į Europos Sąjungos elektros energijos rinką“, – sakė Lietuvos vadovas.
Jis taip pat užsiminė, kad pastaruosius kelerius metus stebimos Rusijos vyriausybės pastangos „praryti Baltarusiją, kaip nepriklausomą šalį“.
„Ir, manau, jiems tai sekasi, ypač po 2020-ųjų rugpjūčio rinkimų. Ir manau, kad kalbant apie situaciją ponui Putinui siekiant išplėtoti, priimti šį dviejų valstybių sujungimo planą – jis turi tam palankias sąlygas. Manau, jis pasinaudos šia galimybe praryti nepriklausomą valstybę. Žinoma, galime diskutuoti, kiek ji nepriklausoma šiuo metu. Šiuo metu nematome didelių nepriklausomybės ženklų. Bet vis dėlto manau, kad tai yra labai pavojingas geopolitinis procesas, vykstantis ES pasienyje, turime tai turėti omeny“, – teigė Lietuvos prezidentas.
G. Nausėda taip pat sakė, kad būtina artimiausiame NATO lyderių susirinkime kelti klausimą, jog NATO „aiškiai suvokia“ situaciją dėl kylančios įtampos Rytų partnerystės šalyse ir „yra pasirengusi imtis priemonių taikant atitinkamus veiksmus“.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra „saugus uostas“ Baltarusijos opozicijai, žurnalistams ir visai pilietinei visuomenei, kuri patiria represijas, o A. Lukašenkos režimas siekia pademonstruoti, jog opozicija Lietuvoje nėra saugi.
„Bet, žinoma, režimas stengiasi bauginti, gąsdinti juos. Tikėtina, kad vienas pastarojo įvykio elementų buvo parodyti žmonėms, žurnalistui, opozicijai: žiūrėk, mes galime tave sučiupti, kur bebūtum: ore, vandenyje ar kur kitur. Manau, tokia yra priežastis, logika. Matau vienintelį būdą pakeisti šį elgesio modelį – parodyti, kad gilių susirūpinimų ir kitų retorinių pasisakymų laikas baigėsi, reikia veiksmų. Kitu atveju mes neturėsime įrankių paveikti režimo elgesį“, – tvirtino prezidentas.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. Lėktuvui nusileidus Minske, sulaikytas juo skirdęs tinklaraštinkas opozicionierius R. Pratasevičius, taip pat jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė S. Sapega.
Dėl šio incidento ES lyderiai sutarė uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paragino ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve, didinant spaudimą, ES svarsto įvesti šaliai sektorines sankcijas.