Apie tai ekspertas kalbėjo penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“. M. Striogos teigimu, kai kurie antikūnų testai, parduodami parduotuvėse, priklausomai nuo jų specifikos, aptinka tik tuos antikūnus, kurie susidaro persirgus, o ne pasiskiepijus nuo koronaviruso.
„Greitieji testai parodo tik ar yra, ar nėra antikūnų – apie antikūnų titrą, lygį kalbos nėra. Tam, kad nusistatytum, kiek tų antikūnų yra, koks jų lygis, gausa, jau reikia atlikti tyrimus laboratorijoje, naudojant kitus imunologinius metodus tam nustatyti“, – sakė M. Strioga.
Išsiaiškinus, koks yra antikūnų kiekis, vien iš šio skaičiaus neįmanoma atskirti, ar jie susidarė persirgus COVID-19, ar pasiskiepijus. Vis dėlto pagal antikūnų skaičių, kaip paaiškino onkoimunologas, galima spręsti apie organizmo apsaugos lygį.
„Jeigu antikūnų titras prieš s baltymą yra labai aukštas, (…) tada galima tikėtis ir pagrįstai galvoti, kad apsauga yra stipri, kuri turėtų apsaugoti ne tik nuo ligos, bet ir nuo infekcijos ir platinimo, įskaitant geresnę apsaugą nuo viruso atmainų.
Tuo tarpu, jei antikūnų titras yra labai žemas, tai vis tiek rodo, kad imuninė sistema yra jau supažindinta, kaip reaguoti į šio tipo grėsmę, tačiau čia, tikėtina, (…) kad žemas titras labiau apsaugotų nuo vidutinės ar sunkios ligos, bet jis mažiau galbūt būtų paveikus apsaugant nuo viruso besimptomio užsikrėtimo ar jo platinimo“, – pažymėjo M. Strioga.
Kartu jis pabrėžė, kad antikūnai yra tik vienas iš dviejų svarbių priešvirusinio imuninio atsako komponentų. Kitas svarbus faktorius – t limfocitai.
„Testai jiems nustatyti tiek Europoje, tiek JAV yra sukurti, patvirtinti, tačiau plačiai dar nėra prieinami, yra gana brangūs, tai tas nėra atliekama“, – sakė onkoimunologas.
Kada tikrintis antikūnus?
M. Striogos teigimu, apskritai nustačius organizme antikūnų, tai yra gerai, tačiau, anot jo, kuo didesnis jų kiekis, tuo, tikėtina, geresnė apsauga ir nuo viruso atmainų.
„Persirgusiems užtenka vienos dozės ir susidaro žvėriškas imuninis atsakas. Tų, kurie pasiskiepijo persirgę viena doze jis kartais viršija antikūnų titrą nei tų, kurie neturėjo kontakto su virusu ir pasiskiepijo dviem dozėmis. Tai jeigu esi persirgęs, tikrai užtenka vienos dozės ir tą galima daryti nuo patvirtintos užsikrėtimo dienos po 180 dienų“, – paaiškino specialistas.
Paklaustas, kada reikėtų atlikti antikūnų nustatymo testą, M. Strioga pažymėjo, kad tai priklauso nuo vakcinos, kuria žmogus skiepijasi. Nepersirgusiems infekcija antroji vakcinos dozė yra būtina, taip pat pabrėžė onkoimunologas.
„Antra dozė reikalinga, koks tas antikūnų titras bebūtų, nes su antra doze mes kalbama apie atminties imuninio atsako reaktyvinimą ir jo įtvirtinimą organizme.
Daryti antikūnus tikslingiausia dėl paties savo suvokimo, kiek to imuninio atsako pavyko sujudinti – tai praėjus mėnesiui nuo antrosios dozės, jei yra dvi dozės. Jei yra „Johnsonn&Johnsonn“ vakcina, tai praėjus bent keturioms savaitėms po tos vienintelės dozės, kuri skiriama“, – tęsė M. Strioga.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad antikūnų titro mažėjimas organizme yra tolygus.
„Kuo yra titras didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad ta apsauga, kurią mes šiuo metu galime pamatuoti, laikysis ilgiau ir kad galbūt revakcinacijos – sustiprinamosios dozės – reikės vėliau“, – pridūrė onkoimunologas.
Žmonių antikūnų kiekis skiriasi šimtais kartų
Savo antikūnų testų rezultatais su portalu Delfi sutiko pasidalinti keli skaitytojai. Štai koronavirusu persirgusi ir pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze pasiskiepijusi Evelina (tikrieji vardai redakcijai žinomi – aut.p.) teigė, kad jos antikūnų skaičius šiuo metu yra 115,8, atlikus tyrimą, kurio atskaitos taškas yra 0,8.
Tuo tarpu kita COVID-19 persirgusi skaitytoja Diana, atlikusi tokios pačios technologijos testą ir taip pat pasiskiepijusi viena „AstraZeneca“ doze, antikūnių kiekį skaičiuoja viršijantį 5000.
Savo ruožtu infekcija nesirgusiai, tačiau abi „Pfizer“ dozes jau gavusiai Gretai buvo nustatytas 1521 antikūnų kiekis.
