Delfi primena, kad už Partnerystės įstatymo pateikimą antradienį balsavo 63 parlamentarai, 58 prieš, dar 7 susilaikė.
Nepritaręs įstatymo projektui pateikimo stadijoje, Seimas nusprendė jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jie teigia, kad projektas Seimui vėl bus teikiamas šioje, arba jau kitoje – rudens sesijoje.
Juozapaitis gailisi, kad susilaikė
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Vytautas Juozapaitis antradienį balsuodamas susilaikė.
Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ antradienį jis teigė, kad „ko gero padarė klaidą“ taip balsuodamas.
„Kodėl susilaikiau? Todėl, kad šiuo klausimu nuomonę turiu, bet beklausant oponentų argumentų po truputį keičiasi mano požiūris į šitą visą problemą“, – jau po balsavimo kalbėjo konservatorius V. Juozapaitis.
„Ir metai, ir politinė patirtis keičia požiūrį ir į problemą, manau, kad tikrai mes privalome išgirsti visus piliečius, kurie šiandien gyvena Lietuvoje, įsiklausyti ir tiesą pasakius, susilaikęs balsavime šiandien ko gero padariau klaidą. Nežinau, kaip būčiau balsavęs šio įstatymo projekto galutinėje stadijoje, tai priklausytų nuo viso to, kas būtų viduje. Bet pateikimui, vis dėl to, reikėjo leisti jam šioje stadijoje pradėti veikti. Tuomet atsidarytų jam visos galimybės grupėms išsakyti savo nuomones“, – sakė parlamentaras.
TS–LKD atstovas teigė, kad vilties teikia faktas, kad įstatymas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti, o ne atmestas.
„Nebalsavau prieš, bet tas susilaikymas buvo toks... Mano tradicinės pažiūros, konservatyvus požiūris, priklausymas tam tikros politinėms jėgoms įpareigoja, aišku, yra daug žmonių, kurie prašo to ir taip toliau, nereiškia, kad man kažkas darė spaudimą ir privertė tai padaryti. Tai nereiškia, kad mano pažiūros ar orientacija keičiasi, tiesiog keičiasi supratimas ir atjauta tiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo Seimo narys V. Juozapaitis.
Jis stebėjosi ir prieš Partnerystės įstatymo pateikimą balsavusių parlamentarų plojimais po rezultatų paskelbimo. 12 TS–LKD atstovų antradienį balsavo prieš, 3 susilaikė.
Pranckietis: autorių problema
Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis parlamentaras Viktoras Pranckietis teigia, kad antradienį svarstyto lyčiai neutralios Partnerystės projekto, kuriam pritrūko dviejų balsų, jis nepalaikė dėl visuomenėje ir tarp įstatymų leidėjų kilusių emocijų.
V. Pranckietis įsitikinęs, kad kilusios aistros rodo, jog parengtas įstatymas nėra tobulas. Tačiau kas konkrečiai Partnerystės įstatyme buvo taisytina, politikas nedetalizavo – tai, pasak jo, yra pačių autorių problema.
„Kadangi įstatymas kelia daug aistrų, vadinasi, jis yra neparuoštas taip, kaip turėtų būti pateiktas Seimui, kad nebūtų tokių kovų“, – savo sprendimo argumentus Eltai dėstė V. Pranckietis.
Buvęs Seimo vadovas pažymėjo, kad parlamentui antradienį nusprendus Partnerystės įstatymo projektą atmesti, jis visgi pasisakė už tai, kad aistras keliantis projektas būtų grąžintas rengėjams tobulinti.
„Susilaikymą lėmė tai, kad neparengtas taip, kad jis būtų priimtinas, ir taip jis pasidarė nepriimtinas, o tobulintinas. Antras mano balsavimas buvo tobulinti“, – tikino liberalas.
Visgi valdančiosios koalicijos, kurios dalis yra ir pats V. Pranckietis, rengtam projektui pasiūlymų parlamentaras neturėjo. Jis tvirtina, kad nepaisant to, jog pats balsavo už projekto grąžinimą tobulinti, taisytinas vietas turi atrasti patys Partnerystės įstatymo rengėjai.
„Autorių problema. Autoriai turi padaryti tą įstatymą tokį, kad niekam nekiltų abejonių, jog jis yra teisėtas, teisingas ir atitinkantis Konstituciją“, – tikino praėjusioje kadencijoje Seimo pirmininko pareigas ėjęs politikas.
Seimo narys nemano, kad kai kuriais vertybiniais klausimais, kurie svarbūs mažumoje esančiai visuomenės grupei, parlamentarai turėtų balsuoti nepaisydami visuomenėje kylančių abejonių. V. Pranckietis tikina, kad projekto rengėjų darbas yra įtikinti parlamento daugumą, jog ši palaikytų jų ruošiamas iniciatyvas.
„Tada turi įtikinti, kad didesnei Seimo daliai būtų priimtinas“, – sakė liberalas.
Tačiau V. Pranckietis neatskleidė, ar su juo pačiu projekto rengėjai bandė kalbėtis ir pateikti argumentus, kuriais galbūt įtikintų ir jį patį. Visgi, nepaisant reikalavimo, kad koalicijos partneriai prieš teikdami projektus, turėtų įtikinti Seimo daugumą juos palaikyti, parlamentaras pabrėžė, kad visada tik jis pats sprendžia, kaip reikėtų balsuoti, o jo nuomonė, akcentuoja parlamentaras, visą laiką išlieka nekintanti.
„Aš turiu labai savarankišką nuomonę ir visada sprendžiu pats, kaip man reikia balsuoti, ir ta nuomonė yra nuolatinė“, – tvirtino V. Pranckietis.
Šalaševičiūtė sako, kad prieš balsavusių galėjo būti ir daugiau
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė Rimantė Šalaševičiūtė minėtame balsavime nedalyvavo. Politikė sako, kad į balsavimą nespėjo, bet balsą būtų atidavusi prieš šio įstatymo pateikimą.
„Aš įėjau į salę pavėlavusi, jau buvo paskelbti balsai, nespėjau net nuo šoninio mikrofono pasakyti savo nuomonės. Mano nuomonė būtų buvusi prieš. Kadangi aš visada kalbėjau ir kalbu apie tradicinę šeimą. Jeigu žiūrėtume į pateiktą Partnerystės įstatymo projektą, jo kokybė abejotina. Ir kaip teisininkė vertinau Konstitucijos 38 straipsnio atžvilgiu. Tai pats projektas yra tikrai netinkamas“, – Delfi sakė R. Šalaševičiūtė.
Seimo narė teigė, kad nesusituokusių asmenų santykius reikia apibrėžti, bet ne taip, kaip buvo padaryta Partnerystės įstatymo projekto rengėjų.
„Aš patenkinta tuo, kad iniciatoriams suteiktas laikas iki rudens sesijos tobulinti įstatymo projektą“, – teigė ji.
„Jeigu dokumentas būtų kitoks, tai ir balsavimo rezultatai būtų kitokie“, – aiškino R. Šalaševičiūtė.
Parlamentarė tikino, kad jis turėjo būti be „neapibrėžtų teiginių“, kurios „buvo bandoma Seimui pateikti kaip savo rinkiminius pažadus rinkėjui“.
„Suprantama, kad kai kurie, kandidatuojantys į Seimą, teikia populistinių pažadų. Tai gal čia ir nebuvo populistinis, bet buvo teikiami pažadai, kad tikrai tai bus padaryta, neįvertinant, kad šitą klausimą spręs ne viena partija, net ne valdančioji koalicija, bet 141 Seimo narys“, – savo poziciją aiškino R. Šalaševičiūtė.
Politikė priminė, jog prieš kiekvieną balsavimą parlamentarai turi pasiskaičiuoti, kiek balsų sulauks. O šį kartą, anot jos, pavedė ir patys valdantieji.
Taip pat ji teigė, jog ne tik ji nespėjo į balsavimą, kai kurie ir nedalyvavo. Tad rezultatas galėjo būti dar didesnis Laisvės frakcijos ir valdančiųjų pralaimėjimas.
„Iš opozicijos ne aš viena, mes 3 pavėlavome, dar 3 saviizoliacijoje“, – tikino ji.
Nors registravosi rytinio posėdžio pradžioje, tačiau balsavimo nebalsavo LVŽS atstovas Jonas Jarutis, taip pat valstietis Eugenijus Jovaiša. LVŽS Agnė Širinskienė ir Aušrinė Norkienė posėdyje nedalyvavo, nes yra saviizoliacijoje.
„Jau turbūt Seime 9 metai, bet pirmas balsavimas toks, kad pavėlavau“, – teigė R. Šalaševičiūtė.
Targamadzė: atskaitos taškas yra ne tas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Vilija Targamadzė balsavo prieš Partnerystės įstatymo pateikimą. Seimo narė paaiškino, kodėl balsavo būtent taip.
„Pirmas dalykas – prisiekiau ant Konstitucijos kaip Seimo narė, ten yra 38 straipsnis, kuris apibūdina šeimą. Antras – aš pritariu, kad reikia spręsti šitą partnerystės klausimą, netradicinis orientacijos problemą, bet tai turėtų būti atskiras įstatymas. Ir yra dabar Seime jau Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateiktas bendro gyvenimo įstatymas, kuris galėtų sureguliuoti šiuos dalykus“, – sakė ji.
V. Targamadzė teigė, jog klausimą reikia spręsti, bet „nepretenduojant į šeimos sąvoką“.
Kaip jau buvo minėta, konservatorius V. Juozapaitis svarstė, kad įstatymą pateikimo stadijoje reikėjo palaikyti. LSDP frakcijos atstovė V. Targamadzė teigė, jog jos nuomone, ant neteisingo atspirties taško pokyčiai negali būti daromi.
„Žinote, aš kaip mokslininkė žiūriu truputį kitaip. Jeigu atskaitos taškas yra ne tas? Reikia tada svarstyti bendro gyvenimo įstatymą ir pasižiūrėti, ar jis tinka, ar ne. O jeigu išeitinė pozicija būtų ne iš šeimos, nes (Civilinio kodekso, aut. p.) šeimos knygoje tai nori padaryti, tokiu atveju būtų galima ir svarstyti“, – aiškino ji.
Politikė teigė, kad nors valdantieji teigia, kad Partnerystės įstatymo rengėjai tikina, kad partnerystė nebus prilyginta šeimos sąvokai, visgi, „tampa aišku, koks tikslas, kai pamatai, kuriame Civilinio kodekso vietoje jį norima įrašyti“.
„Akivaizda, kad tai sąšauka su šeima“, – Delfi sakė V. Targamadzė.
Parlamentarė tikino, jog jei valdantieji sako, kad savo parengtu įstatymu nepretenduoja į šeimą, jiems teks balsuoti už bendro gyvenimo įstatymas.
