„Pirmiausia, manau, kad ES gerai veikė netrukus po sekmadienio įvykių. Manau, kad žinia, kurią pasiuntė (Europos Vadovų – ELTA) Taryba, buvo tvirta ir tiksli. Dabar mums reikia aptarti konkrečias sankcijas, nes dar nėra tikslaus sąrašo. Siūlau priimti ketvirtą sankcijų paketą, kurį aptariame jau kurį laiką, tada galėtume pradėti diskusijas dėl galimo naujų sankcijų sąrašo, vadinamojo penktojo sankcijų sąrašo“, – Lisabonoje surengtame neformaliame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime tvirtino G. Landsbergis.

Pasak jo, Europa į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio priverstinį nutupdymą Minske neturėtų vertinti kaip atskiro įvykio, nes eskalacija Baltarusijoje prasidėjo jau nuo pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Dėl šios priežasties G. Landsbergis ragino ES įvykius Baltarusijoje vertinti strategiškai.

„Europa įprastai reaguoja – kažkas įvyksta užsienyje ir mes reaguojame, tačiau manau, kad mes galime, ypač – šių įvykių akivaizdoje, veikti proaktyviai. Žinome, kas vyksta Baltarusijoje, – A. Lukašenka žaidžia su V. Putinu ir padeda V. Putinui aneksuoti šalį, todėl turime siųsti signalus taip pat ir Rusijai, kad aneksija Europai nebūtų priimtina.

Mes nepripažįstame A. Lukašenkos kaip legitimaus prezidento. Dabar jis siekia pakeisti Konstituciją, kuria galimai būtų sukurta bendra Baltarusijos ir Rusijos valstybė. Taigi kaip jūs tai pavadintumėte, jei tai įvyktų? Jei nelegitimus prezidentas sujungia dvi valstybes, pasirašo tokią Konstituciją, tuomet, mano nuomone, tai yra Krymas, tik didesniu mastu“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Ministras taip pat paragino ES šalis svarstyti apie sektorinių ekonominių sankcijų Baltarusijai galimybę.

„Kol kas neturėjome galimybės diskutuoti apie sektorines sankcijas – taikomas ne atskiroms įmonėms ar asmenims, o sektoriams, kurie labiausiai padeda režimui. Galėtume kalbėti apie naftos produktų sektorių, tai galėtų būti viena iš galimybių, tačiau tai dar nebuvo aptarta, tai yra mano nuomonė, kol kas per anksti kalbėti apie konsensusą.

Turime būtinai rasti sektorius ir bendroves, kurios duoda naudos režimui, tuo pačiu nepakenkdami žmonėms. Prisimenate, kad žmonės patys dalyvavo protestuose, dirbdami bendrovėse, taigi mes nenorėtume jiems pakenkti arba bent bandytume juos apsaugoti kiek įmanoma labiau“, – teigė G. Landsbergis.

Jo teigimu, tokie įvykiai, kaip priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas, padeda ES šalims suprasti, kad Baltarusijos ir kiti panašūs režimai kelia tikrą grėsmę.

„Todėl mes turime būti labai tvirti, kad tai nesukeltų jokių minčių kitiems diktatoriams ir pačiam A. Lukašenkai (imtis panašių veiksmų ateityje – ELTA)“, – sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29.

Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Ramanas Pratasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.

Priverstiniam „Ryanair“ lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį teigė, kad „išpuoliai“ prieš jo šalį peržengė „raudonas linijas“. A. Lukašenka taip pat teigė, kad lėktuvo nutupdymu Minske siekė „apsaugoti žmones“. Jis taip pat neigė, kad lėktuvą nusileisti privertė pakilęs naikintuvas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (261)