Kaip Delfi pasakojo A. Ručienė, sekmadienį ji dalyvavo įtariamojo apklausoje, o kitą dieną turėjo būti sprendžiamas suėmimo klausimas. Pirmadienį advokatė sulaukė prokuroro skambučio dėl planuojamojo teismo posėdžio.
„Sakau, parodykit man įrodymus. Prokuroras privalo pateikti įtariamajam ir gynėjui įrodymus, kurių pagrindu eina suimti žmogų. Kai aš paprašiau įvykdyti pareigą, jis man pasakė, palaukit“, – teigė ji.
Pašnekovė pasakoja pusdienį kantriai laukusi, kol galiausiai sužinojo, kad įtariamasis suimtas dešimčiai dienų, o teisme jį atstovavo valstybės paskirtas gynėjas, nes A. Ručienė esą negalėjo dalyvauti.
„Paskambinau teisėjai, sakau, kaip jūs galėjote meluoti įtariamajam, kad negaliu dalyvauti teismo posėdyje. Ji sakė, klauskit prokuroro ir numetė ragelį. Prokurorui sakiau, kaip jūs mane pažeminot, ar jūs suvokiat. Žmogus turi teisę turėti pasirinktą gynėją, o jūs atimat tą teisę. Po tokios situacijos žado netekau. Prokuroras su teisėja, mano manymu, galimai piktnaudžiavo tarnyba“, – piktinosi advokatė.
Dėl šios situacijos advokatė kreipėsi į generalinę prokurorę, teisėjų tarybą, o galbūt skundą teiks ir Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT).
„Lietuva privalo už tai atsakyti, privalo atlikti tyrimą dėl pareigūnų veiksmų, – kalbėjo ji. – Iš žmogaus atima teisę turėti savo pasirinktą gynėją. Paima advokatą per minutę laiko, kuris sudalyvauja byloje jo negindamas. Jis man sakė, aš tiesiog pasijungiau ir viskas. Šioje situacijoje čia baisiau nei Baltarusija. Dar Baltarusijoje, ko gero, neatėmė teisės turėti jų pasirinkta advokatą“, - sakė A. Ručienė. Tiesa, čia minimas advokatas kategoriškai neigė netinkamai gynęs įtariamąjį, o išsamesnis jo komentaras yra teksto pabaigoje.
Reikėjo skubėti
Vilniaus miesto apylinkės teismas pranešė, kad reikėjo skubiai apsispręsti dėl suėmimo, kadangi laikino 48 valandų sulaikymo terminas buvo beveik pasibaigęs.
„Teisėja Lilija Tarčevskaja informavo, kad pirmadienį apie 10 val. su ja susisiekė prokuroras dėl suėmimo skyrimo įtariamajam, kuriam sulaikymo terminas ėjo į pabaigą (turėjo baigtis apie 12.50 val.). Iki šio laiko turėjo būti išspręstas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas, todėl 11 val. buvo paskirtas posėdis. Teisėjos teigimu, prokuroras informavo, kad advokatė A. Ručienė nurodytu metu teismo posėdyje dalyvauti negalės, todėl jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą Ramūną Vanagą, kuris dalyvavo posėdyje ir atstovavo įtariamojo interesus. Teisėjos pateiktais duomenimis, įtariamasis teismo posėdžio metu neišreiškė jokių prieštaravimų dėl gynybos“, – pranešė teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.
Tačiau A. Ručienės teigimu, jos ginamasis buvo apgautas tiesiog teismo salėje, todėl ir neprieštaravo būti ginamas kito advokato.
„Mano ginamasis parašė paaiškinimą, kad jį teisėja apgavo, nes jam sakė, kad aš negaliu dalyvauti ir tai labai paprasta pasitikrinti. Ar yra Lietuva teisinė valstybė, ar ne? Teisėja jam į akis meluoja ir taip parodo, kad tu esi visiška šiukšlė pas mus“, – kalbėjo A. Ručienė.
Su Delfi kalbėjęs prokuroras Antanas Stepučinskas paaiškino, kad pagrindinė problema kilo dėl to, jog nuotoliniu būdu susipažinti su bylos medžiaga galimybių kol kas nėra, tačiau šis klausimas ateityje turėtų būti išspręstas.
„Advokatė įspėjo mane, kad negali dalyvauti nesusipažinusi su byla. Kreipiausi į teisėją, ar ji negali nukelti posėdžio, nes advokatė nespėjo susipažinti su byla, – paaiškino prokuroras. – Manyčiau, kad visas tas procesas turėjo būti organizuojamas kitaip. Advokatė iš manęs negavo prisijungimo duomenų, mano supratimu, tuos duomenis turėjo gauti iš teismo, kuris posėdį organizuoja. Mano požiūriu, nors ir netinkamas, nepraktikuotinas toks dalykas, bet priežastis buvo nesusikalbėjimas ir laiko trūkumas. Bandžiau atsiprašyti advokatės, dalinai prisiimdamas kaltę dėl šio nesusipratimo, bet jos mano žodžiai nepasiekė.“
Įtariamas narkotikų kontrabanda
Visa ši istorija kilo sprendžiant klausimą dėl vyro, kuriam pareikšti įtarimai narkotikų kontrabandos gabenimo iš Ispanijos į Švediją byloje.
Kaip sakė prokuroras, kadangi žmogus įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, reikėjo kreiptis dėl jo suėmimo.
Tačiau įtariamojo advokatės įsitikinimų, jokių įrodymų jos ginamojo atžvilgiu nėra surinkta. Ji užsiminė, kad sprendimas priimtas remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažyma, nors nutartyje teisėja nurodė, kad šios pažymos nematė.
„Dar gyvenime nemačiau tokios nutarties. Yra mistinė pažyma, o žmogus tegul sėdi. Atliktos kratos, nieko pas tą žmogų nerasta“, - stebėjosi A. Ručienė.
Prokuroras paaiškino, kad jis turėjo pažymą, apie kurią kalba advokatė, nors teisėja išties kažkodėl jos negalėjo matyti sistemoje.
„Vėlgi tokie techniniai nesklandumai, kodėl teisėja galbūt nematė to dokumento, – sakė A. Stepučinskas. – O ar pakanka, ar nepakanka duomenų, aišku, kaip taisyklė, gynybai atrodo, kad duomenų nepakanka, bet tai sprendžia teisėjas.“
Sprendimas dėl suėmimo jau apskųstas Aukštesnės instancijos teismui, tačiau skundą teisėjai galės nagrinėti tik birželio pradžioje, kai dešimties dienų suėmimas jau bus beveik pasibaigęs.
Kelia susirūpinimą
Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė, komentuodamas šią situaciją, sakė, kad tai nėra normalu. Įstatyme numatytos tik kelios išimtys, kada galima skirti kitą nei asmens pasirinktą advokatą.
„Jei asmuo turi pasirinkęs savo gynėją, negali nei prokuroras, nei teismas skirti valstybės garantuojamo advokato. Išimtys yra kelios, kai advokatas negali keletą kartų atvykti, kai reikia užtikrinti posėdžių tęstinumą“, – sakė I. Vėgėlė.
Jo teigimu, ši situacija gali būti teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą pažeidimas.
„Tai kelia didelį susirūpinimą. Toks požiūris netinkamas, pirmiausia, teisėjai turėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus. Jei būtų nustatyta, kad išimties čia nebuvo, reikia laukti labai aiškaus vertinimo, kodėl taip pasielgta.
Dėl tokių situacijų, kai gynyba tampa formali, nereali, tik laiko klausimas, kada Lietuva sulauks EŽTT verdikto, kad tokie dalykai negarantuoja tikros gynybos. Paskirtas advokatas, labai abejoju, ar spėjo susipažinti su byla, ar jis spėjo susitikti ir apsikalbėti su ginamuoju. Tik laiko klausimas, kada Lietuva gaus ir pralaimės bylą EŽTT, nes nėra suteikta reali teisė į gynybą“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, I. Vėgėlė pažymėjo abejojantis, ar buvo elgtasi piktybiškai, siekiant pašalinti advokatą.
„Tai būtų ypatingai grubus pažeidimas. Bet paprastai to nebūna, mes tokio atvejo nesame turėję“ – sakė jis.
Advokatų tarybos pirmininkas pridūrė, kad tokiais veiksmais švaistomos ir valstybės lėšos.
Advokatas Vanagas: klientą gyniau tinkamai
Jau po šio teksto pasirodymo su Delfi redakcija susisiekė advokatas Ramūnas Vanagas, kuris buvo paskirtas ginti įtariamąjį. Jo teigimu, A. Ručienės teiginys, esą jis tiesiog pasijungė ir negynė kliento, yra melagingas ir šmeižikiškas.
„Šioje byloje LR BPK nustatyta tvarka buvau paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu, kuris nėra apskųstas ir iki šiol yra teisėtas, todėl advokatės A. Ručienės subjektyvūs pamąstymai apie tai, teisinėje valstybėje, turėtų būti vertinti kritiškai, be to, ir išklausant ir kitos pusės.
Paskirtame teismo posėdyje dalyvavau nuotoliniu būdu prisijungęs per Zoom, todėl teiginys, kad „tik prisijungiu ir viskas“ yra klaidingas. Advokatė A. Ručienė manęs telefonu klausė, ar aš važiavau gyvai į posėdį, jai atsakiau, kad kartu su prokuroru posėdyje dalyvavome prisijungę per Zoom, t.y. posėdyje dalyvavome nuotoliniu būdu, o ne buvome tik prisijungę. Pandemijos metu tokiu būdu vyksta dauguma teismo posėdžių.
Pažymėtina, kad vyko įprastas teismo posėdis, kuriame advokato dalyvavimą patvirtina ir teismo posėdžio protokolas. Pabrėžiu, kad gindamas paskirtą asmenį, advokatas Ramūnas Vanagas susipažino su prokuroro pateiktu pareiškimu dėl kardomosios priemonės skyrimo bei posėdžio metu išsamiai išsakė teisėjai argumentus, kodėl šis pareiškimas neturėtų būti tenkintinas. Todėl toks teiginys, kad „dalyvavau negindamas man paskirto piliečio“ yra visiškai melagingas ir šmeižiantis“, – nurodė R. Vanagas.
„Įvertinęs prokuroro pareiškime nurodytas aplinkybes, nesant jokių kitų papildomų jame pateiktų įrodymų. advokatas turi teisę, bet ne pareigą (LR BPK 181 str.), susipažinti su kita teismui prokuroro pateikta bylos medžiaga. Teismui nebuvo pateikta jokia kita svarbi bylai informacija, todėl nebuvo tikslo ir advokatui jos prašyti, taip tik dar labiau vilkinant procesą, tai patvirtina ir teismo priimta nutartis“, – pridūrė jis.
