Tarp jame numatomų naujovių – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

„Iki pavasario sesijos pabaigos (projektas) tikrai pateks (į Seimą). Ten yra nemažai naujų nuostatų, vyksta derinimas su įvairiomis institucijomis“, – trečiadienį Seime per spaudos konferenciją sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Tikimės, kad su Seimo nariais padiskutuosime, ir nauji pakeitimai bus padaryti“, – pridūrė ji.

Naujos redakcijos įstatymo projekte planuojama įteisinti orderį, kuris leistų esant smurto atvejui nedelsiant atskirti smurtautoją nuo aukos ir per 72 valandas priimti sprendimus dėl būtinos pagalbos.

„Labai svarbu užtikrinti apsaugos nuo smurto orderio instituto taikymą. Išties tai būtų prielaida apsaugoti būtent tuos žmones, kurie kenčia nuo ekonominio, seksualinio, psichologinio smurto šeimoje ir kurie šiandien nesulaukia nei apsaugos, nei pagalbos“, – sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė Jurgita Cinskienė.

„Tai galėtų būti tas įrankis, kuris padėtų specializuotos pagalbos centrams pasiekti šiuos nukentėjusiuosius ir suteikti jiems reikalingą pagalbą“, – pabrėžė ji.

J. Cinskienės teigimu, šiuo metu ikiteisminiai tyrimai pradedami tik dėl fizinio smurto ir realios pagalbos sulaukia tik jį artimoje aplinkoje patiriantys asmenys.

„Deja, šiandien dar labai sunkiai identifikuojamas psichologinis, seksualinis, ekonominis smurtas artimoje aplinkoje“, – sakė ekspertė.

„Liūdna, bet šiandien ikiteisminiai tyrimai pradedami tik fizinio smurto atvejais, tai reiškia, kad ir apsaugos priemonės skiriamos tik fizinį smurtą patyrusiems asmenims. Baudžiamoji atsakomybė irgi taikoma smurtaujančiam asmeniui tik tais atvejais, kai jis naudoja fizinį smurtą artimoje aplinkoje“, – tvirtino J. Cinskienė.

Anot jos, praktika rodo, kad būtent apsauga yra viena iš svarbiausių pagalbos teikimo prielaidų.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis informavo, kad pernai sulaukta 58 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pagal juos pradėta 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų ar imtasi tikslinti įvykio aplinkybių.

„Iš 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų beveik pusėje nenustatoma nusikalstamų veikų požymių“, – sakė jis.

Anot pareigūno, didžioji dalis pranešimų būna patikrinami įvykio vietoje ir nenustatoma duomenų apie teisės pažeidimą.

„Tipiškas pavyzdys – neblaivus vyras grįžta namo, tarp jo ir sutuoktinės kyla žodinis konfliktas. Abiejų pusių balsai pakelti, vienas ar abu yra susijaudinę, sklinda priekaištai, necenzūriniai žodžiai, ir pasiekia tokį laipsnį, kai viena iš pusių ar kaimynai iškviečia policiją. Atvykus policijos pareigūnams, abi pusės fizinį smurtą neigia, o iš apibūdinamos situacijos įžvelgti sistemingą bauginimą, kaip psichologinio smurto pasireiškimą, duomenų nėra“, – aiškino M. Akelaitis.

Pasak jo, policija savo iniciatyva yra prisiėmusi įsipareigojimą trijų dienų laikotarpyje dar kartą nuvykti pas tokią šeimą ir pasidomėti, kokia situacija.

J. Cinskienė per spaudos konferenciją sakė, kad per visuotinį karantiną smurto artimoje aplinkoje apraiškų padažnėjo.

Visuomenės apklausos duomenimis, penktadalis apklaustųjų pripažino patyrę smurtą artimoje aplinkoje.

„Jeigu vertintume proporcijas, tai sudarytų per 500 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie preliminariai yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje“, – teigė Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro direktorė.

Anot jos, pernai ir užpernai darytos apklausos taip pat parodė, jog dauguma – apie 60 proc. – nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos.

„Į policijos pareigūnus kreipiasi tik 15 proc. nukentėjusiųjų“, – tvirtino J. Cinskienė.

Daugiausia – per 80 proc. – smurto aukų yra moterys.

Šiemet sueina dešimt metų, kai Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Priėmus šį įstatymą smurtas šeimoje tapo nebe privataus kaltinimo reikalas, valstybė prisiėmė pareigą ginti smurto aukas.