Vertindamas balsavimo rezultatus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis teigia, kad šis balsavimas išryškino partinės drausmės ir ideologinio nuoseklumo užtikrinimo struktūrų nebuvimą parlamentinėse frakcijose. Tačiau Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžejus Pukšto pabrėžia, kad partijų ideologinio stabilumo klausimas negali būti užtikrintas vien užtikrinant partinę drausmę.
MRU politikos filosofas A. Bielskis pažymi, kad Vakaruose yra susiformavusi praktika, kuomet parlamentinės partijos savo struktūrose turi „whipus“ – politikus, kurių užduotis užtikrinti drausmę frakcijose politinių sprendimų ir įstatymų priėmimo metu. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak A. Bielskio, praktiškai nei viena politinė jėga to nepraktikuoja, todėl parlamentarai ir balsuoja nesilaikydami partinės linijos.
„Partinėje politikoje, pasaulyje, Europoje ir Britanijoje yra toks dalykas kaip „party whip“, tai yra asmuo, atsakingas už partinę liniją. Tiek LSDP, tiek kitos partijos to nepraktikuoja, tai man absoliučiai keista. Politikai išsako kažkokią programą, žinome, už ką jie pasisako, kai mes (rinkėjai – ELTA) balsuojame, o paskui, kai ateina konkretūs balsavimai Seime, tai jie gali balsuoti kaip nori“, – Eltai kalbėjo A. Bielskis.
Visgi MRU profesorius mano, kad netgi įgyvendinus tam tikrus struktūrinius pokyčius, tarp socialdemokratų būtų sunku rasti politiką, kuris galėtų rūpintis frakcijos drausme bei ideologine vienybe, kadangi išrinktoji LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pasak A. Bielskio, pati nėra pakankamai konkreti ir ryžtinga vertybiniais klausimais.
„Man ne tiek svarbu, kas tą partinį bizūną laikytų, bet svarbu, kad jis vis dėlto būtų ir būtų atstovaujama vertybėms. Atskiri Seimo nariai ar kandidatai daug kur gali pasisakyti, bet jeigu jie yra išrenkami pagal tam tikrą programą, tai turi būti partinė drausmė. Akivaizdu, kad ponia Blinkevičiūtė to nedarys ir nenori daryti, muilindama tą klausimą (dėl partnerystės – ELTA) ji ir per debatus nieko konkrečiai nepasakė“, – teigė MRU profesorius, kartu pažymėdamas, kad Seimo frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tiesiog neturi pakankamo politinio svorio, jog galėtų užtikrinti socdemų drausmę svarbiausiais klausimais.
„Sysas yra progresyvesnis, labiau socialdemokratiškas, bet ar jis turi galios įtvirtinti poziciją partijoje, tai aš labai stipriai abejočiau“, – mano A. Bielskis.
A. Pukšto: kelias link partijų kokybės yra labai ilgas
Tuo tarpu A. Pukšto mano, kad siekiant drausminti ideologinės linijos nesilaikančius politikus, vienintelis galimas įrankis yra jų šalinimas iš frakcijų ar partijų, tačiau, VDU politologo nuomone, tai turėtų galioti ne tik socialdemokratams, tačiau ir su panašiomis problemomis susiduriantiems ir vienybės partnerystės klausimu neradusiems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariams.
„Jeigu labai griežtai laikytis tų principų, tai dabar Vilija Blinkevičiūtė turėtų tuos, kurie nebalsavo už šitą įstatymą, pašalinti iš frakcijos ir partijos. Tokiu būdu ir Gabrielius Landsbergis, jeigu jam iš tikrųjų nuoširdžiai svarbu, tai jis irgi turėtų pašalinti tuos, kurie balsavo prieš“, – mano A. Pukšto.
Visgi jis pažymi, kad ideologinės linijos nesilaikančių narių šalinimas iš frakcijos nėra tvarus kelias, o judėjimas link partinės kokybės yra daug daugiau laiko reikalaujantis procesas. Tačiau Lietuvoje, pasak politologo, susiduriama ne tik su vertybinio nuoseklumo problema, tačiau ir vakarietiškos partinės kultūros stoka apskritai.
„Be abejo, yra ilgesnis kelias, mes neturime politinių partijų tradicijos. Kai kurios tradicijos jau susiformavo, o kai kurios dar ne. Galiausiai pas mus, kitaip nei Vakarų Europoje, partijos vadovas netampa premjeru vesdamas partiją į rinkimus. Ingrida Šimonytė yra nepartinis žmogus, Saulius Skvernelis yra nepartinis, tai pačiose partijose yra bijoma politikos ir politinės atsakomybės“, – teigia A. Pukšto.
LSDP apie partnerystę galėjo kalbėti visiškai kitaip nei Laisvės partija
A. Bielskis neatmeta, kad vienas iš motyvų, paskatinusių dalį LSDP frakcijos narių balsuoti prieš Partnerystės įstatymą, buvo parlamentarų nenoras visiškai susitapatinti su projektą inicijavusia Laisvės partija, kuri socialiniais klausimais gali būti socdemų konkurentė dėl didesnių miestų rinkėjų bei jaunimo balsų. Tačiau MRU profesorius pažymi, kad socialdemokratai palaikymą Partnerystės projektui galėjo išreikšti nesusitapatindami su Aušrinės Armonaitės vedama politine jėga, o pabrėždami visų grupių lygybės ir nediskriminavimo poreikį tiek ekonominiais, tiek socialiniais klausimais, neakcentuojant tik LGBT bendruomenės.
„Apie tą patį klausimą, LGBT žmonių teises galima kalbėti progresyviai, bet visiškai kitaip negu Laisvės partija. Kalbėti ir apie kitas diskriminuojamas, skurstančias grupes ir tokiu būdu akcentuoti tą progresyvią, socialdemokratišką darbotvarkę“, – mano A. Bielskis.
Visgi jis pabrėžia, kad Laisvės partijos sėkmė įrodo, jog socialdemokratai galėjo orientuotis į progresyvesnių rinkėjų balsus, tačiau LSDP blaškymasis ir nenuoseklumas, filosofo nuomone, kenkia šiai politinei jėgai.
„Laisvės partijos fenomenas, kurį mes matėme praeituose Seimo rinkimuose, iš tikrųjų byloja, kad visuomenė modernėja ir miestų žmonės nori socialiai liberalios dienotvarkės. Tai, kad socdemai nesugeba šituo požiūriu apsispręsti, yra labai keistas ir neišmintingas sprendimas“, – teigia A. Bielskis.
V. Blinkevičiūtė Partnerystės įstatymui nepritarusiems socialdemokratams klausimų neturi
Nepaisant to, kad Europoje save socialdemokratams priskiriančioms jėgoms dėl tokių iniciatyvų klausimų praktiškai nekyla, išrinktos LSDP pirmininkės V. Blinkevičiūtės teigimu, visą atsakomybę už tai, kad Partnerystės įstatymas nesulaukė Seime palaikymo, turėtų prisiimti valdantieji. Ji pernelyg nesureikšmino fakto, kad penki Seimo socialdemokratai nepritarė pateiktam Partnerystės įstatymo projektui.
„Frakcijos nariai turi teisę laisvai balsuoti taip, kaip jiems atrodo pagal jų sąžinę. Jie taip ir pasielgė. Aš tikrai negalvoju, kad socialdemokratų balsais reikia kiekvieną kartą ieškoti daugumos. Valančioji dauguma turi įdėti daugiau darbo tam, kad turėtų rezultatą“, – teigė ji ir dar kartą pažymėjo, kad kiekvienas Lietuvos socialdemokratų partijoje gali turėti savo nuomonę.
„Mūsų partija yra didžiulė, per 15 tūkst. narių. Tai yra demokratinė partija, kur kiekvienas gali turėti savo nuomonę ir ją reikšti. Tame aš matau stiprybę ir tvirtybę. Mes tikrai nesiruošiame kaip nors bausti nė vieno mūsų frakcijos nario dėl jų balsavimo“, – akcentavo politikė.
Galiausiai socialdemokratė nekonkretizavo, kaip ji ar jos partija matytų klausimo sprendimą dėl bendrai gyvenančių tos paties lyties asmenų santykių reglamentavimo.
„Neužbėkime niekam už akių, nurims aistros, mes ramiai apsvarstysime visus teikiamus projektus ir tada priimsime sprendimus“, – sakė išrinktoji LSDP pirmininkė.
„Yra daug klausimų neišspręsta: finansinių, paveldėjimo, dar kitų dalykų. Tai reikia spręsti, ir tokia yra mūsų partijos pozicija, kad juos reikia spręsti. Tačiau šiuo atveju šį įstatymo projektą rengė ne socialdemokratai, jį rengė konservatoriai ir liberalai, ir jie prisiima visą atsakomybę už tai, kas įvyko pateikimo stadijoje“, – pažymėjo V. Blinkevičiūtė.
ELTA primena, kad Seime antradienį jau pateikimo stadijoje atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.
Partnerystės projekto nepalaikė penki socialdemokratų frakcijos nariai: Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė, Tomas Bičiūnas ir Liudas Jonaitis.
