Vienas iš Partnerystės įstatymo rengėjų iš Laisvės frakcijos Tomas Vytautas Raskevičius, praėjus jau pusdieniui po balsavimo, atrodė ramus ir užtikrintas, kad dėl šio klausimo nepasiduos.
„Aš nesirenku ieškoti, kas kaltas. Kažkas galbūt pakeitė nuomonę dėl kažkokių aplinkybių. Aš tai vertinu pozityviai. 2017 m. buvo 29 balsai, šiandien yra 63 balsai. Turėjome įvairių pokalbių po balsavimo, yra įvairių pasiūlymų, kaip tą projektą šlifuoti ir tobulinti. Mes tą tikrai padarysime, ir rudens sesijos pradžioje, manau, kad sugrįšime oriai į salę, turėdami užsitikrinę didesnį palaikymą“, – sakė T. V. Raskevičius.
Dėl vieno aspekto yra kategoriškas
Dėl vieno aspekto politikas yra tikrai kategoriškas, kad tobulinant įstatymo projektą nebus atsisakoma vienos lyties asmenų partnerystės galimybės.
„ Toks variantas nesvarstytinas, nes yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2013 m. byla „Vallianatos prieš Graikiją“, kur pasakyta, kad Lietuvos Civiliniame Kodekse (CK) įtvirtintas partnerystės institutas tik vyro ir moters sąjungai nesuderinamas su EŽTT konvencija. Aš kaip teisininkas ir politikas tikrai neteiksiu tokio projekto, kuris, mano galva, yra nesuderinamas su tarptautinėmis konvencijomis ir mūsų Konstitucija“, – sakė T. V. Raskevičius.
Pasak politiko, tobulinant įstatymo projektą bus atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas dėl partnerystės sąvokos, aiškesnio sureguliavimo, kaip teismo keliu yra pripažįstama partnerystė
„Ir dar yra keletas kitų simbolinių aspektų, kurie yra įstatyme, jie mums yra labai svarbūs. Turėtume konsultuotis ir su tais žmonėmis, kuriems yra svarbus partnerystės įstatymas, ar jie sutiktų kompromisiniam variantui. Bet apie juos galima kalbėti“, – sakė T. V. Raskevičius.
Netiki, kad klausimas yra pasmerktas politiškai
„Laisvietis“ netiki, kad klausimas yra pasmerktas politiškai, dėl to, kad regionuose renkami vienmandatininkai tiesiog už jį nebalsuos.
„Ar tikrai tai yra tas klausimas, kuris žmonėms, kurių tiesiogiai tas įstatyminis reguliavimas neliečia, yra toks svarbus. Galbūt kartais mes tampame baimių ir gąsdinimų įkaitais. Ir čia tikrai norėtųsi politikų išminties ir lyderystės, ypač turint mintyje, kad nieko iš nieko neatima šitas įstatymo projektas. Jis tik didelę dalį žmonių apsaugo. Nemanau, kad politikai kažką praras. Jie galbūt tik užsidirbs naujų balsų iš galbūt netikėto savo elektorato palaikymo“, – svarstė T. V. Raskevičius.
LGBT bendruomenei politikas priminė, kad tiek balsų, kiek buvo antradienį, partnerystei dar niekada nebuvo.
„Mūsų patikinimas, kad mes tikrai šito klausimo į stalčių nepadėsime. Tai yra vienas prioritetinių mūsų politinės darbotvarkės klausimų – ir mano asmeniškai, ir mano frakcijos. Jis tikrai iš politinės darbotvarkės, jeigu reikės ir ateinančius ketverius metus niekur nepradings“, – sakė T. V. Raskevičius.
Nesnaudžia ir kita pusė
Tačiau nesnaudžia ir kita pusė, kurioje yra konservatyvesnių pažiūrų šiuo klausimu politikai, tarp kurių yra konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Jų siūlymai svarstymo stadijoje yra įstrigę Seime, tačiau, kaip teigė A. Širinskienė, jam jau baigiami dėti paskutiniai štrichai.
„Dar yra gautos kelios Registrų centro pastabos. Ten būtų registruojama sutartis bendro gyvenimo sandorių registre. Tiesiog gautos pastabos dėl techninių dalykų. Aš manau, kad rytoj greičiausiai turėsime atsakymą. Tokiu atveju nebūtų kliūčių jį įtraukti į komiteto posėdį“, – sakė A. Širinskienė.
Matydama politinį kontekstą, parlamentarė turi tam tikro optimizmo, kad jų siūlymams gali pasisekti surinkti pakankamą paramą.
„Aš tų 63 balsų tikėjausi (Partnerystės įstatymo projektui), buvau labai tiksliai paskaičiavusi, kas įvyks. Nebuvo aišku, kiek kita pusė tų balsų turės, nes daug kas yra izoliacijoje, vien mūsų – keturi. Matant, kas vyksta, tai būtų kompromisinis variantas sureguliuoti ūkinius santykius. Norint apžioti kuo daugiau, gaunasi taip, kaip gavosi šiandien – tiesiog nieko, neliko nei ūkinio, nei šeimos santykio sureguliavimo“, – sakė A. Širinskienė.
Bando sureguliuoti ūkinius santykius, neliečiant moralinių aspektų
Šie parlamentarai savo siūlymais bando sureguliuoti ūkinius bendro gyvenimo klausimus.
„Tai yra, kaip žmonės sudaro sutartį, pradėdami bendrą gyvenimą. Jie ten apsibrėš savo turto režimą, kokias turto dalis įneša, kaip jie tą turtą dalintųsi. Būtų ir dalinė nuosavybė. Sutarties sudarymo metu būtų galima išspręsti klausimą dėl sveikatos klausimų susižinojimo, ir ne tik teisę žinoti apie sveikatą, bet ir būtų galima nusistatyti įgaliojimus veikti kito žmogaus vardu, jeigu tarkime tas žmogus yra komoje, ir pats negali priimti sprendimų“, – pasakojo A. Širinskienė.
Pasak parlamentarės, tokiu teisiniu reguliavimu „sėkmingai galėtų naudotis ir du homoseksualūs asmenys, ir penkios vienuolės, kurios gyvena kažkuriame vienuolyno pastate“.
„Jos šeimos nesukurtų, tiesiog jos padarytų susitarimą dėl bendro gyvenimo ir turtinių klausimų“, – sakė A. Širinskienė.
Galiotų ir žodinis susitarimas
Pasak Seimo narės, toks susitarimas būtų tvirtinamas pas notarus. Tačiau galiotų ir žodinės susitarimo formos.
„Tada būtų galima remtis prieš trečiuosius asmenis sudarytu žodiniu susitarimu“, – sakė A. Širinskienė.
Pasak jos, siūlymais būtų sprendžiami ir paveldėjimo klausimai. Asmuo, su kuriuo būtų sudaryta sutartis, būtų atleistas nuo paveldėjimo mokesčio.
„Tik nėra tų emocinių dalykų teisių ir pareigų, kuriuos turi sutuoktiniai. Mes tikrai nekopijavome, nes nebuvo siekiama sukurti šeimos ryšio. Ir įsivaikinimo ir kiti klausimai tikrai nekyla, nes bendro gyvenimo sutartis tikrai ne tam skirta“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Parlamentarės manymu, yra realu, kad projektai per pavasario sesiją bus baigti svarstyti komitete. O tada jau rengėjai neskubės.
„Paskui jau skaičiuosim balsus, kaip viskas atrodys salėje. Šiandienos balsavimas parodė, kad mūsų projektas turi tam tikros perspektyvos, tačiau reikia ir su kolegomis šnekėtis, ir pastabas išklausyti“, – sakė A. Širinskienė.
