Politikos eksperto teigimu, sociologijos ignoruoti negalima, tad visiškai natūralu, kad kai kuriose partijose yra atstovų, kurių nuomonė tokiais klausimais išsiskiria.

„Absoliuti dauguma visuomenės yra prieš tos pačios lyties partnerystę, kad ir kaip užduosi tą klausimą. Lietuva yra konservatyvi ir materialistinė visuomenė.

Taip, politinis elitas yra įprastai daugiau liberalesnis už visuomenę. Jei balsuotų tik valstiečių rinkėjai, tai nebūtų ir tų trijų frakcijos parlamentarų indėlio. Bet daugiau nėra daug. Todėl didesni ar mažesni pleištai egzistuoja pas konservatorius, socialdemokratus – tai partijos, išsaugojusios vyresnius rinkėjus, kuriems progresyvumas nėra būdingas“, – feisbuke rašė M. Jastramskis.

Jis taip pat pažymėjo, kad vienmandatėse rinkti parlamentarai nori būti perrinkti, tad panašiais atvejais balsuoja ne pagal partinę liniją.

„Mūsų partijos nėra ideologiškai vieningos (seniai žinoma), o viena priežasčių, kodėl jos nėra vieningos, yra tai, kad pusę Seimo narių renkame pagal asmenybę vienmandatėse.

Čia buvo klasikinis atvejis, kai tokie parlamentarai turėjo rinktis tarp dviejų savo viršininkų – apygardos rinkėjų ir partijos. Nieko keisto, kad liberalai Varkalys ir Baublys balsavo skirtingai, nei partija. Jie nori būti perrinkti ir jei konfliktuoja dviejų viršininkų „nurodymai“, jie renkasi tą, kuris gali atleisti“, – paaiškino VU TSPMI docentas.

Laisvės partija gerai nepasiruošė arba buvo apžaista

M. Jastramskis taip pat akcentavo, kad projekto pateikimui Seime buvo prastai pasiruošta – gerai neįvertintas realus palaikymas arba dalis parlamentarų iniciatyvos autorius tiesiog apgavo.

„Jeigu žiūrėjote „House of Cards“ bent pirmą sezoną, turėjote matyti, kaip kruopščiai prieš svarbius Kongreso balsavimus iniciatoriai dėlioja parlamentarų žemėlapį – kas už, kas prieš, ką reikia įtikinti. Aišku, dėlioja patyrę vilkai.

Laisvės partija arba blogai pasirengė balsavimui, arba buvo apžaista. Abu dalykai išeina iš politinio nepatyrimo. Laikas permąstyti kai kuriuos dalykus, nes patiktukai FB nesitransformuoja į rezultatą parlamente.

Taigi, stebėjimasis galutine baigtimi ir atskirų parlamentarų elgesiu atspindi ne netikėtą rezultatą, o realybės nesutapimą su normatyviniais įsivaizdavimais“, – dėstė ekspertas.

„Yra taip, kaip nutiko, o ne taip, kaip norėtumėte, kad būtų“, – pridūrė M. Jastramskis.

Partnerystės įstatymo projektas antradienį pateikimo stadijoje neįveikė Seimo barjero. Už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė septyni parlamentarai.

Kitu balsavimu nuspręsta jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už tai, kad įstatymas būtų grąžintas tobulinti balsavo 75 Seimo nariai, o 52 parlamentarai pasisakė už tai, kad siūlymai apskritai būtų atmesti.

Už šį projektą balsavo ne visi valdantieji.

Prieš Partnerystės įstatymo pateikimą balsavo šie Tėvynės sąjungos atstovai: Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Algis Strelčiūnas, Antanas Čepononis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Justinas Urbanavičius.

Susilaikė dar keli konservatorių atstovai: Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys ir Jonas Gudauskas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš, V. Pranckietis – susilaikė.

Nors partnerystės įteisinimas yra įrašytas partijos programoje, projekto nepalaikė ir penki socialdemokratai: Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė, Tomas Bičiūnas ir Liudas Jonaitis.

Po balsavimo projekto autoriai tikino, kad su patobulinta iniciatyva į parlamento salę sugrįš rudenį.