Antradienio rytiniame Seimo posėdyje tvirtinant darbotvarkę iš karto buvo pasiūlyta iš jos išbraukti Partnerystės įstatymo projektą.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis stebėjosi, kad užregistruotas įstatymo projektas nebuvo aptartas su opozicijos atstovais.

„Šiandien yra teikiamas Partnerystės įstatymas ir lydimieji teisės aktai. Jie sulaukė didelės diskusijos visuomenėje, gaila, kad valdantieji norėdami pasiekti savo tikslą nepadarė tokio labai svarbaus žingsnio – prieš registruojant pasikviesti opozicijos atstovus. Todėl dviejų frakcijų vardu prašau išbraukti šį įstatymą“, – sakė S. Skvernelis.

Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas priekaištavo, kad įstatymas užregistruotas per vėlai, – Seimo nariai negalėjo susipažinti su dokumentu.

Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė parlamentarus tikino, kad šiuo metu 4 Seimo nariai yra saviizoliacijoje, todėl prašė Partnerystės įstatymą išbraukti iš darbotvarkės.

„Čia ne ekspromtai, čia paprasta procedūra“, – replikavo Seimo vicepirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Jurgis Razma.

Seimas apsisprendė balsuodamas – kad Partnerystės įstatymas būtų išbrauktas iš antradienio darbotvarkės, pritarė 57 nariai, prieš balsavo 55, susilaikė 14 parlamentarų. Projektas lieka darbotvarkėje.

Kurie valdantieji pritarė, kad būtų išbraukta?

Valdančiųjų nuomonės dėl to, ar išbraukti Partnerystės įstatymą iš darbotvarkės, pasidalijo.

Už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas, balsavo šie konservatoriai: Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Audronius Ažubalis ir Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Susilaikė šie Tėvynės sąjungos atstovai: Arvydas Pocius, Edmundas Pupinis, Vytautas Juozapaitis, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Sergejus Jovaiša, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas ir Jonas Gudauskas.

Susilaikė balsuodami ir du Liberalų sąjūdžio atstovai – Viktoras Pranckietis ir Ričardas Juška. Užsiregistravo, bet balso neatidavė Juozas Baublys.

Dėstė, kad įstatymas keis gyvenimus

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui sakė, kad šis įstatymas keis gyvenimus.

„Nuo mūsų sprendimo priklausys, kaip gyvens 100 tūkst. žmonių, 10 tūkst. porų“, – sakė ji.

Seimo pirmininkė paaiškino, kad drauge su komitetais dar bus ieškoma geriausių sprendimų.

„Esu tikra, kad visi jaučiame įsipareigojimą būti vienodai teisingi visiems. Todėl šiandien labai raginu atverti duris diskusijai apie partnerystę čia, Seime, ir žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojome jau dvidešimt metų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Sako, kad įstatymas yra perteklinis

Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė tikino, jog Partnerystės įstatymas yra perteklinis.

„Šitas jūsų „girtas“ įstatymas iš viso yra perteklinis mūsų teisinėje sistemoje. Kaip ir minėjote, visa tai, kas aktualu žmonėms, pasirinkusiems kitokią gyvenimo ir sugyvenimo formą, galima įtvirtinti civiliniame kodekse. <…>. Tas jūsų įstatymas yra Civilinio kodekso ir visų kitų lydimųjų kratinys. Kodėl jūs bandote apeiti Konstituciją ir šeimos įtvirtintą sampratą, nesirenkate kelio tuos santykius sureguliuoti Civiliniame kodekse?“ – klausimą kėlė R. Tamašunienė.

Seimo pirmininkė teigė, kad šiame įstatyme šeimos samprata nėra aptariama.

„Kas yra svaru, kad šiuo įstatymu mes tiesiog apibrėžiame nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Tam jis skirtas“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Valkiūnas nepagailėjo epitetų

Kitas opozicijos atstovas Valdemaras Valkiūnas savo pasisakymą pradėjo nuo tokių pareiškimų – „profesionalūs homoseksualai ir jų labai skuba, kur“.

„Iš kur tokia įtampa?“ – klausimą kėlė parlamentaras. Jis taip pat kėlė klausimą, kiek „lyčių generuoja“ Seimo vadovės mintys.

„Aš į klausimą apie lytis turiu vieną atsakymą – yra vyras ir moteris, manau, čia mūsų požiūris sutampa“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vadino apgaulės įstatymu

Kritikos įstatymo projektas sulaukė ir iš krikdemiškojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sparno.

„Gerbiamoji Seimo pirmininke, Jūsų, kaip patyrusios šachmatininkės, šiandien man gaila, kad būtent Jūs pristatote šitą įstatymą, nors jį turėtų pristatyti kiti asmenys. Patikėkite manimi, tie, kurie įkalbėjo Jus atsistoti į tribūną su šiuo įstatymu, vargu ar linkėjo Jums gero. Ką jau dabar padarysi, juk jie puikiai žinojo, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria šitam įstatymui.

Kas mane labai apvilia, kad tai yra ne partnerystės, o apgaulės įstatymas. Akademinio pasaulio atstovai atliko patikrą pagal programą, kuri vadinama plagiato patikros programa. Ką gi jie pamatė? Kad 66 proc. nuostatų žodis žodin nukopijuoti iš LR galiojančių teisės aktų, ir, kas svarbiausia, kad nukopijuotos būtent tos Civilinio kodekso dalys, kurios taikomis išimtinai santuokos institutui“, – kalbėjo Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Seimo pirmininkės nuomone, jau pribrendo laikas priimti šį įstatymą. Pasak jos, turime lygiuotis į vakarietiškas visuomenes.

Sako, kad į svarstymą reikėtų įtraukti žmones

LVŽS atstovė Rima Baškienė klausė, ar nėra planuojama šį įstatymą svarstyti ir visuomenei, ne tik Seimui.

„Tada mes galėtume labiau išgirsti, įtraukti į procesą mūsų žmones, iš kurių sulaukiame tiek daug skambučių ir žinučių šiuo etapu“, – tikino R. Baškienė.

Visgi Seimo pirmininkė teigė, kad visų visuomenės grupių balsas yra išgirstamas, o komitetai organizuotų ir klausymus dėl šio įstatymo.

Konservatorius Paulius Saudargas pasidalijo rūpesčiu dėl to, kokią formą vėliau šis įstatymas gali įgauti.

„Jūs savo kalboje užsimenate apie pagarbą Lietuvos žmonėms, aš irgi juos gerbiu, visus Lietuvos piliečius, tikrai stengiamės sudaryti jiems kuo geresnes sąlygas. Jau ne kartą atkreipėme dėmesį, jog Seime po pateikimo yra pritarta įstatymo projektui, kuris spręstų daug šiame įstatyme keliamų klausimų.

Jūs sakote, kad šis įstatymas nesuvienodins ir neprilygins partnerystės tradicinei šeimai ar santuokai. Tačiau yra Europos Žmogaus Teisių teismo praktika, analizė šio paties įstatymo, kad beveik 70 procentų nukopijuota iš santuokos apibrėžimo. Ar neatsidursime po keleto metų situacijoje, kada įstatymas jau apibrėš santuoką ir šeimą vienalytėms poroms“, – tokią poziciją Seimo salėje išsakė konservatorius P. Saudargas.

Visgi Seimo vadovė pabrėžė, jog supranta, kad požiūriai išsiskiria.

„Žinau, kad yra skirtingi požiūriai, bet manau, kad toks reguliavimas šiandien yra reikalingas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tomilinas palaikė įstatymą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Tomas Tomilinas pasisakė už šį projektą ir prašė jo poziciją laikyti asmenine nuomone.

Jam prabilus buvo girdėti šūksnis Seimo salėje „Tomai, kas čia darosi!“.

„Nuraminti visuomenę galima paprasta diskusija, galvojame, kaip elgsis prezidentas, ar degs laužai prie Seimo. Bet normali diskusija padarytų stebuklus“, – tikino jis.

Įstatymui po pateikimo nepritarta

Įstatymo projektas neįveikė Seimo barjero. Už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė septyni parlamentarai.

Kitu balsavimu nuspręsta jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už tai, kad įstatymas būtų grąžintas tobulinti, balsavo 75 Seimo nariai, o 52 parlamentarai pasisakė už tai, kad siūlymai apskritai būtų atmesti.

Kaip kas balsavo

Prieš Partnerystės įstatymo pateikimą balsavo šie Tėvynės sąjungos atstovai: Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Algis Strelčiūnas, Antanas Čepononis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Edmundas Pupinis, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Justinas Urbanavičius.

Susilaikė dar keli konservatorių atstovai – Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys ir Jonas Gudauskas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš, V. Pranckietis susilaikė.

Plačiau į rezultatus galima pasižiūrėti čia.

Armonaitė: tai nėra pabaiga

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė po balsavimo tikino, kad tai nėra pabaiga.

„Tai nėra pabaiga, mes toliau sieksime pokyčių, kad visi žmonės būtų lygus prieš įstatymą, kad niekas nebūtų paraštėse“, – sakė Laisvės partijos vadovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1564)