„Kadangi vakar (pirmadienį – „Delfi“) turėjome šeimų grupės susitikimą, ir turėjome įtarimą, kad gali būti (…) klasta su tuo Partnerystės įstatymu, ir atidžiai sekėme. Iki darbo dienos pabaigos nebuvo įregistruotas, kaip reikalauja Statutas, Partnerystės įstatymo projektas“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad dokumentai įregistruoti jau darbo dienai pasibaigus.
„Doc failas sukurta 18.01 val., o paskutinį kartą Seimo programoje modifikuotas 18.11 val., o „Opendoc“ dokumentas sukurtas ir modifikuotas 18.12 val. Tai buvo jau po darbo valandų.
Pagal Statutą, Seimo nariai net neturi sekti registravimo, ir po darbo valandų tu negali to dalyko daryti. Tokia skuba registruojant ir pateikinėjant yra dėl to, kad keturi valstiečių žaliųjų Seimo nariai yra izoliacijoje. Jie skaičiuoja kiekvieną balsą, ir nutarė, kad paranku, pridengiant Baltarusijos skandalo failu, pateikinėti papildomai ir šitą“, – sakė M. Puidokas.
Parlamentaras įžvelgė ir dar vieną gudrybę.
„Mūsų, keturių žmonių iš opozicijos, kurie yra prieš, turėjo būti 11 val. spaudos konferencija. (…) O į darbotvarkę klausimas įtrauktas 10.45 val.., o balsavimas padarytas 11.25 val. Akivaizdu, kad jie tikėjosi, kad gal dar mes keturiese būsime spaudos konferencijoje, ir negalėsime dalyvauti balsavime. Mes spaudos konferenciją perkėlėme valanda vėliau“, – sakė M. Puidokas.
Piktina tokia skuba
Kad bus siekiama išbraukti Partnerystės įstatymo pateikimą sakė ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė.
„Bandysime išbraukti. Projektas buvo labai vėlai paskelbtas. Į darbotvarkę jis buvo įtrauktas jau po darbo valandų. Dalis Seimo narių net nespėjo normaliai susipažinti su penktadienį įregistruotu projektu. Niekas iš Seimo narių ir jų padėjėjų apie šeštą valandą nebesėdi ir kas kelias minutes netikrina. Didžioji dalis žmonių, kiek mes šnekamės frakcijoje, tiesiog pamatė tą projektą įtrauktą šiandien ryte“, – sakė A. Širinskienė.
Parlamentarė tokia skuba piktina.
„Mes prašysime iš viso išbraukti iš darbotvarkės. Nes tai yra didelės apimties projektas. Vien Teisės departamento pastabų pagrindiniam įstatymui yra 24. Žmonės tekstus turi perskaityti. Tai yra visiškai nepagarba. Jau nekalbu apie tai, kad buvo paskaičiuota, kad iš mūsų daug kas izoliacijoje, ir yra palankus metas pateikti“, – sakė A. Širinskienė.
Planuoja pateikti įstatymo projektą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį planuoja parlamentarams pateikti Partnerystės įstatymo projektą, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, skelbė BNS.
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Pasak parlamento vadovės, partnerystės institutas 20 metų įrašytas Civiliniame kodekse, bet neįteisinamas įstatymu. Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, dalis jų laukia, kada politikai realizuos jų lūkesčius.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.
Parlamento vadovės duomenimis, priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
