Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Lietuvos veiksmus įvertino aukščiausiais balais
Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius laidoje Delfi diena sako, kad kol kas Lietuvos veiksmai yra teisingi ir galėtų būti įvertinami pačiais aukščiausiais balais.
„Kol kas galime konstatuoti tai, ką žinome iki šiol. Jeigu vertintume tai, kas jau yra padaryta iki dabar, aš kalbu apie Lietuvos veiksmus, tai aš juos vertinčiau tikrai aukščiausiu balu. Yra padaryti keli svarbiausi dalykai, kurie turėjo būti padaryti per trumpą laiką. Pirmas dalykas, sutelkta tarptautinė parama, tada imtasi veiksmų, kurie galimi imtis Lietuvai per tokį trumpą laiką, pirmiausia, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikaltimo, lėktuvo užgrobimo ir kitų veikų.
Šiandien paskelbta, kad nei vienas lėktuvas, kuris skris per Baltarusijos erdvę, nebus įleidžiamas į Lietuvą. Tie veiksmai jau yra konkretūs – ne tik kalbos, juos Lietuva galėjo priimti savo sprendimu.
Aišku dabar prasideda tas metas, kai ne tik sutelktas tarptautinis dėmesys, ne tik pareiškimai, bet ir kova, nes tikrai manau, kad dėl tolesnių bendrų sprendimų reiks kovoti. Jeigu mus nepavyktų pasiekti mums atrodančių tinkamų bendrų sprendimų, manau, Lietuva toli gražu nėra išnaudojusi ir savo pačios sprendimų arsenalo. Bet tai, kas įvyko iki šiol, aš vertinčiau aukščiausiais balais“, – sako M. Laurinavičius.
Kuo skiriasi Ramano Pratasevičiaus ir Sofios Sapegos atvejai
RESC asocijuotas analitikas Maksimas Milta laidoje tikino, kad reikia atskirti Ramano Pratasevičiaus ir Sofios Sapegos atvejus.
„Reikia atskirti Ramano Pratasevičiaus ir Sofios Sapegos atvejus. Visgi R. Pratasevičiaus atžvilgiu dar 2019 metais buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimai pagal kelis Baltarusijos Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tie įtarimai ir kaltinimai pirmiausia yra grįsti Ramano veiklos, kaip nepriklausomo žurnalisto, būtent todėl jis turėjo pasitraukti iš Baltarusijos, vėliau rado prieglobstį Lenkijoje, iš kurios vėliau pasitraukė į Vilnių ir tęsė savo darbą iš Lietuvos“, – priminė M. Milta.
Anot jo, iš prieinamos informacijos matosi, kad nei Sofia, nei Ramanas dar neturėjo galimybės susitikti su advokatais.
„Sofia Sapega yra Vilniuje įsikūrusio EHU studentė, iš tikrųjų Safia nėra įtraukta į ekstremistų sąrašą, jai nėra pareikšti jokie kaltinimai ar įtarimai, mes tik žinome iš prieinamos informacijos, kad Sofia yra laikoma liūdnai pagarsėjusiame izoliatoriuje, kur tūkstančiai baltarusių tiek vasarą ar rudenį išgyveno kankinimus tiesiogine ta žodžio prasme. Dabar Sofia, kuri yra Rusijos pilietė ir pagal tarptautines teisės normas turi teisę kreiptis konsulinės pagalbos, kiek žinau, EHU kreipėsi į Rusijos ambasadą Baltarusijoje tam, kad būtent jai būtų suteikta tokia pagalba.
Tik dabar Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija visgi inicijuos veiksmus su Rusijos-Baltarusijos pareigūnais. Bet iš prieinamos informacijos matosi, kad nei Sofia, nei Ramanas dar neturėjo galimybės susitikti su advokatais.
Sąlygos, kuriomis jie yra laikomi, nežinomos, todėl darytina prielaida, kad galimai pastarąją parą jų atžvilgiu galėjo būti taikomas ne tik psichologinis smurtas, bet ir kankinimai, kaip Baltarusijos režimas elgiasi su kitais savo turimais įkaitais“, – sako M. Milta.
Beprecedentis įvykis
Paklausus M. Laurinavičiaus, ar vis tik nereiktų kiek atsargiau apgalvoti kai kuriuos sprendimus, tik pakartojo, kad tai – beprecedentis įvykis.
„Pirmiausia, pradėkime nuo to, kad teroristų tikslas ir yra įbauginti. Visa teroristų taktika, kad ir kas tai bebūtų, ar tai būtų valstybinis terorizmas, ar asmenų terorizmas, jis būtent remiasi tuo, kad norima įbauginti visą visuomenę, asmenis, žmones, šiuo atveju ir valstybes. Jeigu mes pradėsime bijoti, teroristai pasieks tai, ko norėjo. Tai yra pirmas atsakymas, kad teroristų nereikia bijoti, o visiems galimiems atvejams reikia ruoštis. Tai, kas įvyko dabar, čia jau ne mano yra žodžiai, yra absoliučiai beprecedentis atvejis ir to, ko gero, nesitikėjo niekas, tai dabar mes turime visiškai aiškų įrodymą, kad iš šio režimo mes galime tikėtis absoliučiai bet ko ir tam reikia ruoštis“, – tikina analitikas.
M. Milta taip pat sako, kad jeigu po Europos Vadovų tarybos mes matysime tik apgailestavimus, bet nei vieno apčiuopiamo veiksmo, galime konstatuoti, kad šią kovą eilinį kartą laimėjo Lukašenka, o ne Europos Sąjunga.
„Tol, kol Briuselio sankcijų politika Baltarusijos režimo atžvilgiu bus būtent tokia bejėgiška, jokių pokyčių Baltarusijoje nereikia tikėtis. JAV sankcijos, natūralu, yra galingesnės, tačiau jos dar neįsigaliojo, jų pritaikymas įvyks birželio mėnesį, tačiau reikia paminėti, kad JAV sankcijos buvo įvestos dar prieš 2006 metų rinkimus. Per tą laiką, per daugiau nei šešiolika metų, Baltarusijos valdomų įmonių struktūra pasikeitė ir ne visos įmonės patenka po JAV sankcijomis. <...> Tačiau Europos Sąjunga visgi turi 1200 bendrą pasienį su Baltarusija ir iki šiol nesugeba padaryti nei vieno veiksmo, kuris paskatintų Lukašenką padaryti bent vieną žingsnį atgal. Jeigu šiandien po Europos Vadovų tarybos mes matysime tik apgailestavimus, bet nei vieno apčiuopiamo veiksmo, galime konstatuoti, kad šią kovą eilinį kartą laimėjo Lukašenka, o ne Europos Sąjunga“, – tikina analitikas.
Laurinavičius: manau, kad nieko blogesnio būti jau nebegali
Paklausus, koks būtų blogiausias scenarijus, kurį galėtume pasiekti santykiuose su Baltarusija, M. Laurinavičius tikino, kad jau dabar situacija yra itin bloga.
„Manau, kad nieko blogesnio būti jau nebegali. Mes pašonėje turime visiškai atvirai teroristinį režimą, kuris imasi teroristinių veiksmų ir aš tai pabrėšiu visiškai nemenkindamas svarbos paramos sulaikytam žurnalistui, bet tą mes turėtume akcentuoti ir įsisąmoninti – valstybinis teroro aktas yra įvykdytas prieš ES registruotą lėktuvą, kuris skrido iš vienos ES sostinės į kitą ir jame buvo daugybė ES piliečių. Šiuo metu turime situaciją, kai įvykdytas valstybinio teroro aktas ir turime elgtis su šiuo režimu kaip su teroristais“, – tikina analitikas.
