Draudimas įsigalioja gegužės 25 dieną 0 val. UTC laiku (vietos laikas – 3 val.).

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad toks sprendimas siūlomas dėl keliautojų saugumo.

„Kalbant apie skrydžius, kurie vyksta į mūsų šalį, ir iš jos, taip pat per Baltarusijos oro erdvę, nors kai kurios kompanijos pačios priėmė sprendimus, kad jos aplenks šią erdvę, tačiau siekiant visų keliautojų saugumo yra pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskiro sprendimo“, – sakė ministrė pirmininkė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis paaiškino, ką tai reiškia.

„Bet kokie skrydžiai, kurie vykdomi į Lietuvos arba iš Lietuvos oro uostų per Baltarusijos oro erdvę yra draudžiami“, – sakė M. Skuodis.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo uždrausti Europos Sąjungos (ES) valstybių aviakompanijoms skristi virš Baltarusijos oro erdvės.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Vyriausybės pasitarime pristatydamas siūlomus papildymus Lietuvos pozicijai Europos Vadovų Taryboje (EVT), taip pat siūlė drausti Baltarusijos kompanijoms skristi į ES valstybes bei įtraukti bendrovę „Belavia“ į ketvirtąjį sankcijų paketą.

Ministras teigė, kad šią idėją palaiko ir kitos šalys. Tačiau Lietuva nusprendė savarankiškai priimti šį sprendimą.

Jis teigė, kad bus kreipiamasi į visas ES valstybes ir taikyti analogiškas priemones.

Tikisi tokio paties ES sprendimo

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad sekmadienio įvykiai nėra tik Lietuvos ir Baltarusijos klausimas.

„Manau, kad tiesiog taip sutapo, kad tai buvo reisas iš Atėnų į Vilnių ir jame buvo žmogus, dėl kurio Baltarusijos režimas nepasibodėjo imtis tiesiog skandalingų ir sunkiai įsivaizduojamų priemonių keliautojų atžvilgiu. Ir tai, kad lėktuve buvo daugiausiai Lietuvos piliečių, tiesiog taip atsitiko“, – tikino I. Šimonytė.

Ji teigė, kad pagrindiniai klausimai turi būti keliami tarptautiniuose formatuose.

„Vyriausybė priėmė sprendimą dėl to, kad skrydžiai, kurie vyks per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną Lietuvoje nebus derinami“, – sakė ministrė pirmininkė.

Gabrielius Landsbergis

Landsbergis: sankcijos gali būti svarstomos ir labai plačiam pareigūnų ratui

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad Lietuva turi tam tikrus veiksmus padaryti pati, bet pagrindinis atsakas turi būti vieningas visoje ES.

„Manome,kad kur kas tvaresnis atsakas būtų, jei tokį sprendimą priimtų visos ES valstybės. Todėl šie klausimai bus keliami visuose formatuose“, – sakė ministras.

G. Landsbergis teigė, kad sulaikytieji asmenys turi būti nedelsiant paleisti. Ir kartu būtų paleisti visi įkalinimo įstaigose suimti ir įkalinimo įstaigose laikomi Baltarusijos opozicijos veikėjai, jei jie suimti dėl politinių motyvų.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad neatmetama galimybė, jog sankcijų sąrašą gali plėsti trys Baltijos regiono valstybės.

„Personalinės sankcijos ne pirmą kartą yra svarstomos, bet jas dažniausiai svarstome tik Lietuvoje arba su Baltijos šalių kolegomis, tuomet, kai matome, kad platesnio sutarimo ES pasiekti nepavyksta. Mes esame tą darę anksčiau. Jei ES yra pateikiamas labai platus sąrašas, kelių šimtų asmenų, jis labai reikšmingai sumažėja, tai tada mes 3 (Baltijos valstybės, aut. p.) stengiamės priimti savo atsaką. Šitas kelias ir variantas visą laiką išlieka. Bet pirmiausia mes siekiame diskutuoti su ES kolegomis, su partneriais tiek vienoje, tiek kitoje Atlanto pusėje“, – sakė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis taip pat teigė, jog Lietuva gali siūlyti ES įvesti bendras sankcijas.

„Ką mes šiandien ir teikiame, kaip bendrą Lietuvos poziciją“, – teigė G. Landsbergis.

Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo į Vilnių

Delfi primena, kad sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.

Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.

Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (199)