Sekmadienį prie Lietuvos sienos priverstinai apgręžtas ir Baltarusijos sostinėje nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.
Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius.
R. Pratasevičius Minske buvo sulaikytas. Lietuvos šiuo reisu nepasiekė ne tik jis ir jo draugė, bet ir dar trys asmenys. Kas jie – aiškinamasi.
Kaip laidai „Delfi Tema“ antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais D. Kuliešius sakė, kad šiuo metu yra toliau intensyviai tęsiamas darbas.
„Nuo vakar (sekmadienio - „Delfi“), maždaug prieš pirmą valandą gauto pranešimo, jog mūsų kryptimi skrendantis ir prie Lietuvos sienos esantis orlaivis buvo priverstas pakeisti kryptį ir skristi į Baltarusijos oro uostą dėl galimo teroristinio akto, nuo to momento Prezidentūra, Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija ir atsakingos institucijos ėmėsi aktyvaus darbo, kuris tęsiasi iki šiol tam, kad būtų sukoordinuoti tarpusavio veiksmai, kad būtų glaudžiai dalinamasi informacija ir bendrai reaguojama į situaciją“, - kalbėjo D. Kuliešius.
Pasak valstybės vadovo vyriausiojo patarėjo, yra žinoma, kad keleivinis lėktuvas iš Atėnų pakilo su 123 keleiviais, tarp jų – keturiais vaikais.
Dėl pranešimo apie tariamą pavojų, kuris buvo lėktuvo pilotams perduotas iš Baltarusijos oro stebėjimo operatoriaus, įgula turėjo priimti sprendimą keisti suplanuotą maršrutą. Nusileidus Minsko oro uoste, patikrinus patį lėktuvą, bagažą, jokio pavojaus ir jokios grėsmės nebuvo nustatyta.
„Pats lėktuvas buvo nutupdytas įprastine civiline tvarka. (…) Ta procedūra Minsko oro uoste nebuvo adekvati pranešimo orlaivio pilotams turiniui“, - įvertino D. Kuliešius.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, svarbus uždavinys buvo užtikrinti, kad visi keleiviai, kurie buvo šitos situacijos įkaitai Minske, būtų saugiai sugrąžinti į Lietuvą.
„Tai laiko tarpas buvo pakankamai ilgas. Mūsų prokuratūra dėl situacijos ėmėsi ikiteisminio tyrimo, kadangi požymiai rodo galimą orlaivio užgrobimą ir šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus“, - komentavo D. Kuliešius.
Prezidento vyriausiasis patarėjas pasakojo, kad maždaug po penkių valandų iš Minsko tas pats lėktuvas buvo išleistas.
„Tikriausiai tai nebuvo būtinos procedūros, bet Baltarusijos pusė tą lėktuvą toliau lydėjo karinėmis priemonėmis, tokiu būdu demonstruodama savo galią ir jėgą. Ir į Vilniaus oro uostą nusileido minus šeši keleiviai, tai yra 117 keleivių, tarp jų keturi vaikai“, - pasakojo D. Kuliešius.
Įtaria, kad tai galėjo būti ne vienos Baltarusijos idėja
Kaip žinia, tarp keleivių nebuvo opozicijos blogerio Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės, ir dar keturių žmonių. Prezidentūros atstovas nespekuliavo tema, kas jie galėjo būti, ir kokios jų pilietybės.
„Nexta“ teigimu, R. Pratasevičius prieš skrydį buvo sekamas.
„Tai yra informacija, kuri turi būti patikrinta. Šita informacija, mano akimis žiūrint, yra pakankamai rimta. Ji yra viešojoje erdvėje pakankamai plačiai paskleista. Tyrimas šituos dalykus patikrins. Bet visa situacija kelia prielaidas, kad tai buvo gerai organizuota Baltarusijos ir galbūt ne vien tik Baltarusijos speciali operacija.
Nes civilinis orlaivis, skrendantis saulėtą dieną iš vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės į kitą ES valstybę tokiu melagingu, kaip šiandien dienai matome, pranešimu yra priverčiamas keisti maršrutą ir visa daugiau kaip dvylikos skirtingų valstybių piliečių delegacija tampa pavojingai besielgiančio režimo įkaitais“, - sakė D. Kuliešius.
Kariniai orlaiviai buvo pakelti, kai pilotai sprendė, ką daryti
Kol kas Prezidentūros atstovas negalėjo atsakyti, ar pilotams buvo grasinama panaudoti jėgą, jeigu jie būtų nusprendę nepaklusti nurodymui.
„Aš dabar šiuo momentu kažkokių išvadų negalėčiau pasakyti. Tyrimas, kuris yra daromas, visas šitas aplinkybes patikrins. Tada bus aišku. Yra žinoma, kad pranešimas apie tariamą grėsmę buvo perduotas iš Baltarusijos pusės. Pranešimo turinys buvo toks, kad neva leistis Lietuvos oro uoste yra pavojinga. Buvo pareikalauta leistis Minsko oro uoste“, - pasakojo D. Kuliešius.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, yra žinoma, kad pilotai derinosi sprendimą su oro bendrovės vadovybe.
„Mano žiniomis, yra fiksuoti faktai, kad būtent tuo laikotarpiu Baltarusijoje buvo pakelti kariniai orlaiviai“, - sakė D. Kuliešius.
Režimas kovoja už išlikimą
Didžiausia problema, kalbant apskritai apie Vakarų santykius su Baltarusija ir Rusija, yra tai, kad Vakarai veikia esamuose tarptautinės teisės, moralinių, etinių ir daugelio kitų normų rėmuose, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius.
Pasak politologo, dėl to toks elgesys yra prognozuojamas, skaidrus.
„Dėl to jam galima daugiau ar mažiau lengvai pasiruošti. Tai nereiškia, kad jis nieko nekainuoja režimui. Tai nereiškia, kad jis neskauda. Bet tai reiškia, kad tokio atsako į labai negerą Baltarusijos ir Rusijos elgesį kaštus įmanoma paskaičiuoti“, - sakė L. Jonavičius.
Tuo metu Rusija arba Baltarusija, pasak politologo, tokių moralinių ir etinių apribojimų neturi.
„Kas reiškia, kad jie sprendimus priima greitai, efektyviai ir tikslą pasiekia paprasčiau, lyginant su Vakarais. Tai yra milžiniška dilema, nes tikrai bus kažkokios sankcijos pritaikytos. Tikrai bus pareikšti visi susirūpinimai, raginimai paleisti ir daugiau taip nesielgti.
Jeigu mes pažvelgsime iš režimo pusės (…) tas susirūpinimas ir sankcijos yra jau įprastas Vakarų atsakas. Režimai prie to jau yra pripratę“, - kalbėjo L. Jonavičius.
Politologas Baltarusiją lygina su Šiaurės Korėja.
„Mintis yra ta, kad Šiaurės Korėjai turbūt yra pritaikytos visos įmanomos sankcijos. Ar tos sankcijos duoda rezultatą? Čia atsiranda ta didžiausia problema, kurios turbūt taip paprastai neįmanoma išspręsti. Sankcijos labai kenkia režimui, skurdina, izoliuoja jį, daro jį neprieinamą ir negirdimą, bet iš principo nenuverčia to režimo“, - pastebėjo L. Jonavičius.
Politologas pastebėjo, kad Aleksandras Lukašenka perženginėja raudonas linijas jau daugiau kaip dvidešimt metų.
„Šitas įvykis yra naujo tipo, bet iš principo jis nėra kažkuo labai skirtingas nuo to, kas buvo daroma anksčiau. Ar dabar Vakarai sugebės praktiškai ir efektyviai į tai sureaguoti, deja, bet, mano supratimu, tai yra labai didelis klausimas. Greičiausiai tokio atsako, kuris priverstų režimą pergalvoti savo elgesį nebus“, - sakė L. Jonavičius.
Pasak politologo, tai galimai būtų veiksmai, kuriuos reikėtų svarstyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JT ST).
„Problema ta, kad JT ST tai nepraeis jokiu atveju, vien dėl to, kad yra veto teisė, kurią turi Rusija. Vadinasi, elgesio spektre, kuris yra įprastas Vakaruose, lieka tolimesnis sankcijų griežtinimas, pasmerkimas, neleidimas Baltarusijos „Belavia“ skraidyti Europoje arba Europos šalims skraidyti virš Baltarusijos.
Iš principo, tai yra tai, ko režimas tikisi, kam režimas ruošiasi, ir kas, deja, bet realaus poveikio jam nepadarys. Dabar režimas sprendžia gyvybės ir mirties klausimą, - ar jis išliks, ar jis turės pasitraukti. Pasitraukti jis tikrai nenori po to, ką yra padaręs. Nes supranta, kad atsitraukimas iš esmės greičiausiai reiškia tribunolą.
Tas tribunolas iš principo yra neišvengiamas, bet dabar, užspiestas į kampą, režimas imsis visų priemonių, neskaičiuodamas žmonių gyvybių, ekonominių kaštų ir kitų dalykų“, - sakė L. Jonavičius.
ES lyderiai priėmė sankcijas
Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį pasmerkė Baltarusijos įvykdytą priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą ir juo skridusio opozicijos aktyvisto R. Pratasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą, taip pat paragino Bendrijos oro bendroves vengti Baltarusijos oro erdvės, rašė BNS.
Taip pat nurodė, kad Bendrija turėtų kuo greičiau apsvarstyti naujas tikslines ekonomines sankcijas Minsko režimui. ES lyderiai pareikalavo, kad abu sulaikytieji, skridę iš Atėnų į Vilnių, būtų „nedelsiant paleisti ir kad būtų užtikrinta jų judėjimo laisvė“, sakoma pranešime.
Jie taip pat paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) skubiai ištirti šį „beprecedentį ir nepriimtiną incidentą“.
ES Taryba raginama „priimti būtinų priemonių, kad būtų uždrausti Baltarusijos avialinijų skrydžiai ES oro erdvėje ir uždaryta prieiga prie ES oro uostų reisams, aptarnaujamiems tokių oro bendrovių“. ES lyderiai išreiškė solidarumą su Latvija, Baltarusijai priėmus sprendimą išsiųsti beveik visus šios Baltijos šalies ambasados Minske darbuotojus dėl incidentą Rygoje, kai oficiali Baltarusijos vėliava buvo pakeista istorine baltos ir raudonos spalvų baltarusių vėliava.
