Apie tai L. Kojala kalbėjo pirmadienį laidoje „Delfi rytas“.
„Žinia turbūt pakankamai aiški, – kad Baltarusijos režimui nėra jokių raudonų linijų: bus imamasi visų įmanomų veiksmų ir priemonių tam, kad būtų pasiekti režimui ir Lukašenkai asmeniškai reikalingi veiksmai, net jei tai pareikalaus sukelti grėsmę daugybės visiškai nekaltų žmonių gerbūviui, gyvybei ar sveikatai“, – situaciją apibūdino ESC vadovas.
Į minėtą incidentą sureagavo visi šalies vadovai, buvo pareikalauta į Vilnių grąžinti visus lėktuvo keleivius. Į įvykį sureagavo ir tarptautinė bendruomenė.
L. Kojalos teigimu, politikai už Lietuvos ribų suvokia, kad tai yra tarptautinės reikšmės įvykis – juo labiau, kad R. Pratasevičius yra žinomas Minsko opozicijos veikėjas, jis turėjo politinį prieglobstį Lenkijoje, o lėktuvu skrido įvairių šalių piliečiai.
„Reakcija buvo labai greita ir tokia, kuri leido suprasti, jog tai tarptautinės reikšmės įvykis. (…) Retorinė reakcija pirmoji buvo pakankamai griežta, bet dabar laikas priimti konkrečius sprendimus“, – pažymėjo ekspertas.
Sprendimai, pasak L. Kojalos, turi būti priimti, kad tai „netaptų dar viena Minsko politine ir informacine pergale.“
„Nebūtinai jau šiandien bus priimti visi sprendimai, kurie susiję su šiuo įvykiu – paprastai derinimas daugiašaliuose formatuose užtrunka, bet konkretūs žingsniai turi būti žengiami, antraip tą reakciją bus sunku laikyti tokia, kuri atitinka situacijos ir kilusios grėsmės nekaltiems žmonėms ir pačiam Pratasevičiui mastą“, – akcentavo specialistas.
Paklaustas, kokių veiksmų galėtų imtis ES, L. Kojala išskyrė Baltarusijos oro erdvės, kaip nesaugios skrydžiams, pripažinimą, klausimą dėl tolesnio pačios Baltarusijos avialinijų skraidymo į Europos ir kitas šalis bei dabar taikomų sankcijų Minsko režimo atstovams išplėtimą.
Baltarusija tampa rizikos zona
Pilotai, likus visai mažam atstumui iki Lietuvos oro erdvės, buvo priversti apsisukti ir nutupdyti lėktuvą Minsko oro uoste, nes Lukašenkos režimas šiam tikslui buvo pakėlęs netgi kelis karinius orlaivius, iš kurių vienas – naikintuvas.
L. Kojalos teigimu, orlaivio pilotai, tikėtina, buvo priversti priimti tokį sprendimą, nes kitu atveju galėjo kilti grėsmė visiems lėktuvo keleiviams.
„To išbandyti nesinorėtų niekam. Šiuo atveju pilotai turėjo elgtis labai atsakingai, suprasdami, kokią grėsmę kelia režimas ir jo patikėtiniai, kurie imasi bet kokių veiksmų tam, kad būtų pasiekti labai siaurai grupei atitinkantys veiksmai. Turbūt rizikuoti žmonių gyvybėmis nebuvo galima ir, kiek buvo galima, pilotai suvaldė situaciją“, – kalbėjo RESC vadovas.
R. Pratasevičius, lėktuve buvusių liudininkų teigimu, suimamas sakė, jog Baltarusijoje jo lauks mirties bausmė. L. Kojala atkreipė dėmesį, kad tarptautinės bendruomenės atsakas į šį įvykį turi būti griežtas, nes priešingu atveju R. Pratasevičiui kils didžiulė rizika.
„Svertai yra riboti, nes Baltarusijos režimas, palaikomas Kremliaus, turi galimybes spręsti tokias situacijas, neatsižvelgiant nei į tarptautines norsmas, nei į faktą, kad mirties bausmė Europoje yra seniai pamirštas reiškinys, bet Baltarusijoje vis dar taikomas ir naudojimas. Spaudimo reikės, antraip Pratasevičiui kils labai didelė rizika ir grėsmė“, – pažymėjo RESC vadovas.
Jis taip pat teigė, kad Kremliaus palaikymui tokiam įvykiui yra aiški – viena Rusijos televizijos vadovė internete netruko pagirti Lukašenką už „labai efektyvų veiksmą, problemos sprendimą.“
„Tai gera iliustracija to, kaip Kremlius žvelgia į šią situaciją. Kremliaus palaikymas Lukašenkos režimui nekelia abejonių nuo pat protestų pradžios ir daugybę metų anksčiau“, – priminė L. Kojala.
Jo nuomone, Baltarusijos oro erdvė tampa rizikos zona.
„Baltarusija iš tikrųjų tampa rizikos zona – jei anksčiau buvo galima apie tai diskutuoti labiau iš teorinės perspektyvos, žinant režimą, jo veikimo pobūdį, žinant, kiek žmonių jau yra nukentėję nuo to, kas dedasi Baltarusijoje, vis dėlto dabar tai įgyja šiek tiek naujų spalvų ir prasmių. Tikėtina, kad sprendimai bus priimami“, – teigė ekspertas.
Nors ES svertų nėra daug, tačiau, pažymėjo L. Kojala, jų vis tiek yra.
„Reikėtų, kas ES šalys pademonstruotų šiuo atveju vienybę ir konkrečius sprendimus, kurie yra būtini šioje situacijoje. Jie pirmiausia turbūt būtų susiję su Baltarusijos oro erdve, bet taip pat turbūt dar yra neišsemtas potencialas sankcijoms, nutaikytoms į konkrečius Baltarusijos režimo veikėjus“, – sakė L. Kojala.
Kartu ekspertas pažymėjo, kad toliau situacija nebus stabili, tačiau, pasak RESC vadovo, tikėtina, jog dėmesys Minsko režimui sustiprės, nes yra suvokta, kad jis yra pavojingas.