Keleiviniame lėktuve skrido beveik 200 žmonių. Lietuvos ir Europos lyderiai kreipėsi į Baltarusiją reikalaudami leisti lėktuvui kuo greičiau keliauti atgal į Vilnių.
Aviacijos analitikas Simonas Bartkus naujienų portalui lrt.lt sakė nepamenantis, kad Europoje būtų užfiksuotas incidentas, kai kuri nors valstybė nutupdo komercinio skrydžio lėktuvą dėl savo tikslų.
Apie šį incidentą žadama kalbėti ir pirmadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.
Maliukevičius: pats svarbiausias – Pratasevičiaus sugrąžinimo klausimas
Sekmadienį R. Pratasevičius skrido „Ryanair“ reisu iš Atėnų į Vilnių. Tačiau po melagingo pranešimo apie sprogmenis lėktuvas buvo nukreiptas į Minsko oro uostą. Lėktuvą apsukti į Minską padėjo du Baltarusijos kariniai vienetai – naikintuvas „MiG-29“ ir sraigtasparnis „Mi-24“, sekmadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė naujienų agentūrai AFP sakė, kad lėktuvas buvo priverstas pasukti į Minską dėl konflikto tarp keleivių ir įgulos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, daktaras Nerijus Maliukevičius teigė, jog tokia operacija jam primena Holivudo filmus, tik žavėtis čia nėra kuo.
VU TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius teigė, kad sekmadienį paskleista žinia, jog lėktuvas gali būti užminuotas ir dėl to turi būti nutupdytas Minske, yra savotiška karinė apgaulės strategija.
„Tokią operaciją režimas tikrai įgyvendino kaip iš Holivudo filmų, tik žavėtis čia nėra kuo, deja. Nes tai – valstybinis lėktuvo užgrobimas, pasinaudojant savotiška karinės apgaulės strategija, kad neva kažkas atsitiko lėktuve. Tokios karinės operacijos buvo vykdomos ir Prahos pavasario metu – kai buvo siunčiami kariai į šalį ir lėktuvas nusileido Prahoje neva dėl techninių problemų. Ir iš jo tada pabiro kariai.
Bet tai buvo vykdomos konkrečios karinės operacijos atveju. O rusiškos strateginės maskuotės operacijos – kai įvardijama tam tikra legenda, ja prisidengiant įvykdomi kokie nors veiksmai“, – teigė jis.
N. Maliukevičius priminė, kad lėktuvas buvo pilnas žmonių. Sekmadienio pavakarę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad lėktuve buvo 171 keleivis.
„Mes turime informacijos apie 149 keleivius. Tarp jų buvo vienas Austrijos, vienas – Bulgarijos, vienas – Kipro, trys – Vokietijos, vienas – Ispanijos, devyni – Prancūzijos, du – Sakartvelo, vienuolika – Graikijos, 94 – Lietuvos, du – Latvijos, keturi – Lenkijos, penki – Rumunijos, keturi – Baltarusijos, du – Sirijos ir vienas Nigerijos pilietis. Visi 171 turi būti nedelsiant paleisti“, – tviteryje rašė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Tokia operacija buvo vykdoma ir jų saugumo sąskaita“, – sakė pašnekovas.
Jis darė prielaidą, kad įvykdyti tokiam lėktuvo pagrobimui prireikė ne tik Baltarusijos KGB ir kitų specialistų kompetencijų bei resursų.
„Panašu, kad tokiai operacijai įgyvendinti, matyt, reikėjo ir žvalgybinių pajėgumų užsienyje, kuriuos, spėdamas galiu sakyti, galėjo suteikti Rusija. Ji lygiai taip pat aktyviai palaiko versiją apie pasikėsinimą į A. Lukašenką. Panašu, kad abudu režimai solidarizuojasi, vykdo agresyvias operacijas, kurias kartai pelnytai gana skambiai vadiname teroristinėmis ar užgrobimo operacijomis“, – Delfi kalbėjo N. Maliukevičius.
Jis tikino, kad tai nėra tik Lietuvos ir Baltarusijos tema, po sekmadienio įvykių kyla klausimai ir dėl civilinės aviacijos saugumo.
Kaip jau buvo minėta, sulaikytas Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas bei informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius R. Pratasevičius. Prieš pat kariams jį išvežant nežinoma kryptimi, šalia buvusiems keleiviams R. Pratasevičius ištarė: „Manęs laukia mirties bausmė.“
„Pats svarbiausias dabar – to žmogaus sugrąžinimo klausimas“, – teigė N. Maliukevičius.
„Nes tai yra žmogaus užgrobimo kartu su lėktuvu klausimas. Vykdant šią operaciją gal ir buvo ignoruotas visų kitų keleivių saugumas, bet didžiausia grėsmė dabar yra jam dėl sukurptos bylos ir potencialios grėsmės gyvybei.
Svarbiausia, ką tarptautinė bendruomenė dabar darys, tai turėtų būti šio žmogaus grąžinimas kartu su visais keleiviais. Aš suprantu, kad skamba neįgyvendinama, nes panašu, kad visais įmanomais būdais jis bus laikomas ir nebus paleistas“, – tikino VU TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius.
Jis pabrėžė, kad svarbiausias iššūkis dabar politikams ir Europos valstybėms yra sugrąžinti politinį pabėgėlį R. Pratasevičių.
Laurinavičius: tai galima vertinti kaip valstybinį teroro aktą
Kaip Delfi teigė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) analitikas Marius Laurinavičius, tokį elgesį privalu vadinti tikruoju vardu – teroristiniu aktu.
„Aš tikrai neatsimenu tokių dalykų. Iš esmės tai yra valstybinio teroro aktas, iš esmės tai yra lėktuvo užgrobimas, kitaip to vertinti negalime. Kai į orą pakeliami naikintuvai, kad lėktuvas būtų palydėtas į kažkokį oro uostą, kad ir dėl kokių priežasčių... Lėktuvas galėjo leistis Vilniuje, net jei ir kilo kokių nors problemų, bet buvo pakelti naikintuvai, ir tai galima vertinti kaip valstybinį teroro aktą“, – aiškino pašnekovas.
M. Laurinavičius svarstė, kad Rusijos, Baltarusijos ir kitų panašių režimų veiksmus būtina pirmiausia „įvertinti tikrais vardais“.
„Niekaip kitaip to vertinti tikrai negalime. Kai mes tai įvertinsime kaip valstybinį terorizmą, reikia imtis tam tikrų veiksmų, kurie atitiktų tą veiksmą, kuris buvo padarytas. Taigi reikia tokių veiksmų, kurių imamasi prieš teroristus; suprantu, kad tai yra valstybė, ne atskiri asmenys ar organizacijos“, – Delfi teigė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) analitikas M. Laurinavičius.
Jis kalbėjo, jog turėtų būti persvarstoma galimybė skristi per Baltarusijos oro erdvę.
„O kitas dalykas, ką pirmuoju atveju reikėtų daryti, – uždrausti bet kokiems Baltarusijoje registruotiems orlaiviams įskristi į bet kurios Vakarų šalies oro erdvę, ir tai būtų pakankamas ir rimtas atsakas, nereikia čia kalbėti apie karą, bombardavimą ar dar kažką. Tai būtų rimtas atsakas, nes jis turėtų gana rimtų ekonominių pasekmių“, – siūlė ekspertas.
Pašnekovas M. Laurinavičius tikino, jog reikia galvoti ir apie kitas galimas sankcijas.
„Buvo peržengta riba; aš, tiesą sakant, neprisimenu, ar kas nors ją būtų peržengęs. Yra, aišku, Rusija ir Sovietų Sąjunga numušusi keleivinių lėktuvų, Iranas numušė Ukrainos lėktuvą. Bet kad taip užgrobtų valstybiniu mastu lėktuvą, aš tikrai neprisimenu. Net kokia nors Libija, kuri samdydavo teroristus, kad tuos lėktuvus užgrobtų. Bet kad tai vyktų valstybiniu mastu, tikrai neprisimenu“, – situaciją vertino jis.
M. Laurinavičius tikino, jog atsakas turi būti greitas ir griežtas.
„Jeigu nebūtų jokios apskritai bendros reakcijos, tai Lietuva turėtų imtis veiksmų pati. Bet, pirmiausia, akivaizdu, kad čia ne vienos Lietuvos reikalas. Ir tą reikia derinti su visais sąjungininkais. Bet, deja, tikriausiai mes eilinį kartą matysime, jog tos tinkamos reakcijos sulaukti labai sunku. Aš manau, kad sulauksime daug pasipiktinimų, pareiškimų. Čia precendento neturintis atvejis, į kurį reikia skubiai ir labai griežtai reaguoti, nes tai būtų pavyzdys visiems kitiems režimams“, – Delfi teigė M. Laurinavičius.
Lietuvos prezidentas: vidury baltos dienos buvo įvykdytas valstybinio terorizmo aktas
Baltarusijos režimo veiksmai turi būti įvertinti visu griežtumu, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien įvyko precendento neturintis įvykis civilinėje aviacijoje, kuomet civilinis lėktuvas buvo prievarta, panaudojant karinius lėktuvus, nutupdytas Minske. Lėktuve buvo 171 keleivis, 18 tautybių, dar nepatvirtintais duomenimis, iš jų 94 – Lietuvos Respublikos piliečiai.
Sulaikymo priežastis ta, kad opozicijos vienas iš veikėjų, Ramanas Pratasevičius, opozicijos žurnalistas, preliminariais duomenimis, buvo sekamas KGB, skrido šiame lėktuve, ir, panaudojant melagingą informaciją, kuri iš pradžių buvo apie sprogmenų buvimą lėktuve, vėliau – apie galimą netvarką lėktuve, potencialiai buvo rasta priežastis nutupdyti lėktuvą“, – sakė G. Nausėda.
Vis dėlto jis nurodė, kad tai vienareikšmiškai reikia vertinti kaip žmogaus pagrobimą, pasinaudojant karine jėga ir melagingais kaltinimais.
„Tokiu būdu buvo sukelta grėsmė šių minėtų piliečių gyvybėms, sukelta grėsmė saugiai civilinei aviacijai, ir šitas brutalus prievartos aktas privalo būti įvertintas visu griežtumu“, – sakė G. Nausėda.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad pastaruoju metu tokios atakos prieš opoziciją tapo sistemingos ir atrodo, kad tai yra bendro sudėtinio plano dalis.
„Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu tokios atakos prieš opoziciją tapo jau sistemingos ir atrodo kaip bendro sudėtinio plano dalis. Reikia pažymėti, pavyzdžiui, opozicijos portalo Tut.by uždarymą, kratas „Belsat“, ir štai, dabartinis įvykis rodo, kad tai yra grandinė sprendimų, grandinė veiksmų, kurių tikslas –įbauginti Baltarusijos opoziciją, civilinę, pilietinę visuomenę, siekiant režimui naudingų tikslų“, – aiškino jis.
Pasak prezidento, pasipylė reakcijos iš įvairių ES valstybių sostinių, ES vadovų.
„Rytoj dalyvauju Europos Vadovų Tarybos posėdyje, ir, be jokios abejonės, šitą klausimą kelsime taip pat. Manau, atėjo laikas aiškiai pasakyti, kad toliau tai tęstis nebegali. Atėjo laikas pabaigti bendrauti su režimu tik deklaracijomis, pagrūmojimais.
Reikia konkrečių priemonių, kurios padėtų pakeisti Baltarusijos režimo elgesį, nes priešingu atveju tiesiog reikės konstatuoti, kad turime pašonėje itin grėsmingą kaimyną, kuris nepaiso jokių tarptautinių jau ne tik teisės, bet ir moralinių žmoniškumo normų. Su tuo mes taikstytis negalime“, – sakė G. Nausėda.
Per susitikimą su užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu valstybės vadovas aptarė tiek situacijos vertinimą, tiek veiksmus, ką būtų galima padaryti artimiausiu metu.
„Pirmiausia kreipėmės su reikalavimu paleisti R. Pratasevičių. Antra, jeigu tai nebus padaryta, kalbėsime apie labai rimtas sankcijas, kurios yra ir Europos Sąjungos dispozicijoje, tačiau yra ir kitų sankcijų arba priemonių, kurios galėtų būti pritaikytos režimui, įskaitant tai, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai, taip pat tai, kad „Belavios“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO oro uostuose. Ir, be jokios abejonės, reikalingas labai išsamus tyrimas Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, kuris atsakytų į klausimus, kas iš tikrųjų atsitiko, kad vidury baltos dienos buvo įvykdytas valstybinio terorizmo aktas, ir kokias išvadas reikėtų padaryti, kad tokie veiksmai nesikartotų“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, grįžtančiame lėktuve nėra R. Pratasevičiaus ir jo draugės.
„Aš nenorėčiau komentuoti dar nepatvirtintos informacijos. Ji šiuo metu tvirtinama. <…>. Aišku yra tik viena, kad pono Pratasevičiaus ir jo draugės lėktuve nebėra“, – sakė G. Nausėda.
Kreipėsi dėl tyrimo dėl galimo lėktuvo užgrobimo
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė po šio incidento kreipęsis į prokuratūrą.
Lietuvos diplomatijos vadovas įvykius vadino beprecedenčiais.
„Išties beprecedentė diena, beprecedenčiai įvykiai. Tokios situacijos, kokia šiandien susiklostė su lėktuvu, skrendančiu iš Atėnų į Vilnių, ko gero, nė vienas neatsimename nei dalyvaujantys politikoje, nei stebintys aviaciją“, – tikino G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras pasidžiaugė, kad grįžtantys žmonės nenukentėjo.
„Aš galiu pasakyti tik tiek: labiausiai džiaugiuosi dėl vieno, kad žmonės, kurie šiandien visą dieną buvo praktiškai įkaitai Minsko oro uoste, tarp jų ir mamos su kūdikiais, ir pagyvenę žmonės, netrukus leisis Vilniuje“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Iš tikrųjų jiems ši diena turbūt įsirėš visam gyvenimui, jų saugumas buvo pagrindinis dalykas visų šiandien dirbusių premjerės suburtoje ekstremalioje darbo grupėje. Džiaugiuosi, kad jie leidžiasi.
Labai gaila opozicijos žurnalisto, vieno iš pagrindinių žiniasklaidos priemonių, kanalo „Nexta“ buvusių redaktorių, kuris, mūsų žiniomis, yra sulaikytas Minske, kai visi laukė oro uoste. Režimui galima pasakyti tik tiek, kad atsakas tikrai bus ir jis bus griežtas“, – sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas tai, kas įvyko, apibrėžė kaip valstybės inicijuotą teroristinį aktą prieš tarptautinę bendruomenę.
Į Lietuvą neišskrido ir dar keturi asmenys
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle „Facebook“ užsiminė, kad, be opozicionieriaus ir jo draugės, į Lietuvą neišskrido dar keturi lėktuve buvę asmenys. Kas jie – kol kas mįslė.
„Lėktuvas paleistas iš Minsko ir leidžiasi Vilniuje. Ar atskris visi? Akivaizdu, kad ne (be opozicionieriaus ir jo draugės, žiūrėsime, kas tie kiti keturi, neišskridę su visais). Ikiteisminis tyrimas pradėtas. Be teisinių tyrimų ir tarptautinės teisės pažeidimo vertinimų, svarbi bus iš grįžusių keleivių gauta informacija apie tai, kas realiai vyko lėktuve ir Minsko oro uoste“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.
Lėktuvas buvo priverstas nutūpti Minske
Sekmadienio vakarą iš Minsko oro uosto į Vilnių grįžo keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, kuris tą pačią dieną buvo nutupdytas Baltarusijos sostinėje.
Lėktuvas Vilniuje turėjo nusileisti sekmadienį, 13 val., tačiau skrisdamas per Baltarusijos teritoriją, jau buvęs netoli Lietuvos sienos, netikėtai pasuko į Minską ir ten nusileido, rašė BNS.
Kompanija „Ryanair“ sekmadienį pranešė, jog lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepatvirtinta.
Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, kad būtų apgręžtas civilinis orlaivis, panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas „MiG-29“ ir sraigtasparnis „Mi-24“.
Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius.
Sekmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas laikinasis Baltarusijos reikalų patikėtinis ir pareikalauta nedelsiant paleisti visus keleivius. To paties iš Aliaksandro Lukašenkos režimo pareikalavo ir Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda pareikalavo paleisti režimo sulaikytą Baltarusijos žurnalistą.
