„Yra apibrėžiama visa eilė partnerystėje esančių žmonių teisių ir pareigų ir, kas labai svarbu, yra suteikiama didesnė apsauga tiems žmonėms, kurie kuria savo santykius ne santuokos pagrindu“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Paklausta, kaip vertina oponuojančių iniciatyvai politikų argumentus, neva partnerystės institutas kelia grėsmę šeimos santvarkai, Seimo pirmininkė teigė, kad tai nėra tiesa.

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien Lietuvoje amžiaus grupėje tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santykius. mes kalbame apie labai didelę grupę žmonių, kuriems partnerystę galėtų būti svarbi, aktuali. Tai žmonėms, kurie yra sudarę santuoką, jokio pavojaus nesudaro. Vienai grupei užtikrinę teises, iš kitos grupės jų niekaip neatimame“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimui, pasak jos, projektas bus pateiktas artimiausiu metu.

„Aš tikiuosi ir tikiu, kad mes turėsime platų palaikymą ne tik iš valdančiosios koalicijos“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Palaikymo, anot V. Čmilytės-Nielsen, tikimasi sulaukti iš visų parlamento frakcijų atstovų.

„Tarp pasirašiusių šį projektą yra ne tik valdančiosios koalicijos atstovai. Aš manau, kad tikrai svarbu, jog sprendžiant tokius žmogaus teisių klausimus, mes parlamente rastume palaikymo iš visų frakcijų, nes visų pirma tai nėra griežtai partinis klausimas. Tai yra vertybinis klausimas ir net skirtingose frakcijose, žinau, yra žmonių, kurie palaiko kuo greitesnį sprendimą žmogaus teisių problemoms“, – kalbėjo parlamento pirmininkė.

Ji taip pat teigė tikinti, kad realus įstatymo įgyvendinimas bus pasiektas dar šią Seimo kadenciją.

„Mes registravome šį projektą šiandien su tais palaikančiais jį žmonėmis dėl to, kad matome, jog atėjo laikas ir realu tai padaryti šioje kadencijoje. Aš tikrai tuo tikiu“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Įregistruotas projektas, neslėpė ji, yra kompromisinis variantas, priimtas po ilgų diskusijų.

Raskevičius: įregistruotas projektas yra politiškai įmanomas

Savo ruožtu vienas iš pagrindinių tokio projekto iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad jį įregistruotas Partnerystės įstatymo projektas tenkina.

„Jaučiu koalicijos partnerių palaikymą, tiek kitų Seimo frakcijų įžvalgas, kad būtina reglamentuoti šiuos santykius visuomenėje. Tas projekto derinimas tarp įvairių politinių jėgų šiek tiek užtruko, nes buvo siekiama rasti tokias formuluotes, kurios būtų priimtos kiek įmanoma didesnei daliai Seimo narių.

Parengtas įstatymo projektas yra orus, užtikrinantis pagrindinius nesusituokusių, bet bendrai gyvenančių porų – tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių – poreikius. Svarbiausia, kad tas įstatymo projektas, mano vertinimu, yra politiškai įmanomas“, – sakė T.V. Raskevičius.

Tomas Vytautas Raskevičius

Į klausimą, ar mato, jog prezidentas Gitanas Nausėda palaikys tokį projektą, Seimo pirmininkė atsakė pažymėjusi, kad apie tai kalbėti dar anksti. Tačiau kartu ji sukritikavo opozicijos atstovės Agnės Širinskienės iniciatyvą dėl Civilinio kodekso pataisų.

„Tas projektas, kuris yra registruotas, siūlo reglamentuoti žmonių, kurie gyvena drauge, santykius pagal jungtinės veiklos modelį, o tai yra visgi pelno siekiančio verslo modelis. Jis yra visiškai nepriimtinas reglamentuojant artimų žmonių santykius – ir žmogaus teisių prasme, ir šiaip valstybės pagarbos poroms prasme jis nėra adekvatus“, – sakė Seimo pirmininkė.

Navickas: kai kurios interpretacijos nėra teisingos

Bene daugiausia nepritariančiųjų partnerystei valdančiųjų gretose yra konservatorių frakcijoje. Krikdeminio flango atstovai ne kartą buvo pasakę, jog nepalaikys minimo įstatymo.

Vis dėlto vienas iš projekto iniciatorių, TS-LKD frakcijos narys Andrius Navickas tikino, kad nereikia galvoti, jog partnerystės institutas yra grėsmė.

„Čia tas klausimas, kuris sulaukia labai skirtingų interpretacijų. Juo labiau, kad mes vis pabrėžiame, jog mūsų frakcijoje yra sutarimas nebijoti nesutarimų, – kad yra klausimų, kuriais galime nesutarti.

Man atrodo, kad šiuo atveju yra ne visai teisingos interpretacijos, jog bandoma keisti šeimos sampratą ar egzistuoja kokia konkurencija su šeima. Tai turbūt veikia kolegas, taip pat yra ir dvasininkų negatyvi reakcija, kuri veikia daugiau“, – svarstė parlamentaras.

Andrius Navickas

A. Navicko teigimu, bet kokia parama ir apsauga bet kokiam žmogui yra krikščioniškas dalykas.

„Aš tai vadinčiau kaip pokomunistinį paveldą – žvelgti į tokį kitoniškumą, kaip į problemą, kurią reikia tvarkyti. Mūsų bažnyčioje irgi matau tam tikrą potrauminį laikotarpį, kai labai baiminamasi kitoniškumo. Tai yra procesas“, – pažymėjo politikas.

Penktadienį įregistruotą, jau daug aistrų spėjusį sukelti Partnerystės įstatymo projektą teikia: Seimo pirmininkė, liberalė V. Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas, „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, liberalas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė, TS-LKD frakcijos narys Andrius Navickas.

Sureguliuoti kartu gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos, santykius Seimą ne kartą ragino įvairios nevyriausybinės organizacijos, LGBT bendruomenė. Pokyčių sulaukti tikisi ir LGBT vaikų tėvai – apie tai šiandien su jais kalbėjosi Delfi.

Vis dėlto portalo kalbinti Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad minimą projektą palaiko ne visi valdančiosios koalicijos atstovai, opozicinės valstiečių ir Darbo partijos frakcijos. Plačiau galite skaityti čia.

Pagal įstatymo projektą, partnerystę būtų galima sudaryti civilinės metrikacijos įstaigose, o ją nutraukti, jei nėra vaikų, galėtų ir notaras.

Partnerystės įstatymo 7 straipsnyje apibrėžiamas partnerių pavardės pasirinkimas. Nurodoma, kad abu partneriai turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

Plačiau apie partnerystės teisinį reglamentavimą galima skaityti čia. Registruojamas įstatymo projektas nuo ankstesnių siūlymų iš esmės nesikeitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (601)