„Esame priartėję prie svarbios ribos, mūsų augančioje partijoje stiprėja demokratija, tobuliname savo vidaus taisykles tam, kad visi jos nariai ir politikai jaustųsi išgirsti ir gerbiami.
Deja, bet nuėjome dar tik pusę kelio. Partija, pretenduojanti būti viena iš dviejų dominuojančių politinių jėgų kairėje tiesiog negali būti monolitinė. Abejonė ir sąžininga diskusija yra būtina normaliam bet kokios, o ypač didelės organizacijos vystymuisi“, – nusivylimo neslėpė jis.
Pasak T. Tomilino, dvidešimt metų jis yra partijos narys ir aktyviai dalyvauja LVŽS programinių dokumentų rengime.
„Žinau visus dokumentų niuansus ir kai kalbu viešai, visada atskiriu savo asmeninę poziciją, jei ji kaip nors skiriasi nuo dokumentų raidės. Ir tai joks nusižengimas.
Jei jau apeliuojame į 2016-tus metus, tai prisiminkime, kiek nesusipratimų buvo frakcijos komunikacijoje dėl normalios diskusijos stokos. Beje, primenu Agnei, kad 2016-tais metais mūsų duoto pažado sukurti teisinius mechanizmus dėl bendro ūkio teisinio reglamentavimo mes taip ir neįvykdėme net ir būdami valdžioje, o dėl partnerystės aš balsavau Seime pagal partijos programoje išsakytą nuostatą.
Komentuodama mano siūlymą diskutuoti šia tema partijos viduje 2021-mais metais, gerbiama Agnė atmeta pačią teisę kalbėtis. Miela Agne, nors, kaip Jūs pati išsakėte – gerbiate tik tą kitą Tomą iš Laisvės partijos, Lietuvoje, kaip ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje tilpsime visi. Ir, tiesą sakant, stebina Jūsų vieši pasiūlymai man keisti partiją“, – tikino jis.
„Jūs, Agne, mūsų partijoje esate palyginti neseniai, tik kelerius metus, tad galbūt tiesiog neturite pakankamai patirties. Jei dėl kiekvieno nesutarimo, nuomonių išsiskyrimo būtume pradėję keisti partijas, tai mūsų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau būtų išsilaksčiusi. O ji vis dėl to egzistuoja ir, esu tikras, dėl augančios diskusijos ir demokratijos kultūros tik stiprėja.
Be to, kad mes Lietuvoje turime šeimos tradiciją, diskusija, tolerancija mažumoms taip pat yra mūsų tautos tradicija nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų.
Frakcijos kolegė puikiai žino, kad LVŽS įstatuose yra konkrečios nuostatos „ginti prigimtines žmogaus teises ir laisves“ (2.1.2.) ir kiekvienas narys privalo „gerbti kitų LVŽS narių teises, pažiūras ir orumą, neveikti prieš kitą LVŽS narį, viešajame ir privačiame gyvenime laikytis geros moralės normų“. Partijos įstatai yra aukščiausio lygio dokumentas. Tad būdamas žinomu politiku negaliu sau leisti nesidomėti, į kokias iniciatyvas esu kviečiamas aš ir mano partija“, – aiškino Seimo narys.
Tai reiškia, rašė jis, kad LŽVS partija net neturi kitos išeities, kaip kad atsiriboti nuo kai kurių Šeimų gynimo maršą organizavusių asmenų.
„Maksimaliečio, laukiančio, kol Kinija ir Rusija „išvalys“ Vakarus nuo leftistų ir sukurs „naują pasaulio tvarką“ bei nuo neseniai Lietuvoje apsilankiusių Putino draugų-Vokietijos radikalų, atvirų homofobų, kuriančių sąmokslo teorijas apie Vakarų vertybių krizę ir šeimos tradicijų klausimą gudriai suplakančių su daugybe antivakarietiškų pareiškimų, kokių mūsų partijos programoje, net labai pasistengęs „pritempti“, nerasi.
Vienareikšmiškai remiame Lietuvos narystę ES ir kitose vakarietiškose tarptautinėse organizacijose. Todėl taip, manau, kad platesnė diskusija ir gilesnis pasidomėjimas, kokią žinutę neša Šeimų gynimo maršo organizatoriai, mūsų partijai būtų buvęs labai reikalingas iki pasiskelbiant šio renginio rėmėjais.
Be abejonės, kaip niekas kitas puikiai suprantu, kad konservatoriai bet kokiai progai pasitaikius net ir be jokio pagrindo klijuoja prorusiškumo etiketę. Esu įsitikinęs, kad žmonių, iš visos Lietuvos susirinkusių į į Šeimų gynimo maršą, jokiu būdu negalima pasmerkti, nuteisti ar tyčiotis iš jų.“, – teigė T. Tomilinas.
„Esu tikras, kad dauguma žmonių į šitą renginį susirinko labiau dėl bendro nepasitenkinimo dabartinės valdžios pasirinkta regionų naikinimo politika, cinišku požiūriu į kaimą ir žemės ūkį, dėl keliamos grėsmės valstybinių mokyklų išlikimui, dėl Europos Sąjungos milijardų dalybų už uždarų durų, dėl neadekvačių karantininių sprendimų, dėl pasisakymų apie vaiko pinigų naikinimą, dėl planų dekriminalizuoti narkotikus ir liberalizuoti alkoholio prekybą, dėl daugybės melo ir manipuliacijų, kai „juoda“ net nemirksint yra vadinama „balta“, žinoma, taip pat ir dėl valdančiųjų nusišnekėjimų apie nepilnamečių lyties keitimą, bet ne dėl to, kad tiki, jog Rusija ir Kinija išgelbės Lietuvą nuo kažkokių tai mistinių Vakarų zombių.
Žmonės daug dirba kitus su politika nesusijusius darbus, augina vaikus, puoselėja savo namus ir neturi laiko giliai domėtis organizatorių filosofijomis, paslėptomis po estetiškai ir paveikiai skambančia fraze „Už tradicinę šeimą“. Tačiau mes, kaip atsakingi politikai, kurie turime didelę įtaką šių procesų krypčiai, neturime teisės dar labiau kurstyti visuomenę. Vietoje prisišliejimo prie abejotinų iniciatyvų, turime atliepti į augantį visuomenės nepasitenkinimą daug platesniais klausimais nei tik teisiniai šeimos sąvokos niuansai“, – paaiškino politikas, kodėl galėjo kilti toks dalies visuomenės nepasitenkinimas.
Taip pat priminė, kad LŽVS dar iki Agnės Širinskienės atsiradimo joje, nusprendė patvirtinti žaliųjų kryptį partijos pavadinime ir tai dar labiau sustiprino mūsų kaip atviros, dinamiškos partijos įvaizdį.
„Iš karto deklaravome savo konservatyvumą kultūriniais klausimais ir Europos žaliųjų bendruomenė gerbia mūsų tokį apsisprendimą – niekada dėl to nesulaukėme jokių priekaištų. Daugelį kultūrinio liberalizmo dalykų vertiname atsargiai, bet diskusija, pagarba kitai nuomonei, pliuralizmas yra absoliučios tradicinės vertybės.
Aš labai vertinu Agnės indėlį LVŽS darbe Seime, ji yra tikrai labai efektyvi politikė, labai darbšti, kruopšti teisininkė. Ir tas veiklumas bei drąsa, aktyvus bendravimas viešojoje erdvėje, nesibaidymas žurnalistų tikrai puošia kolegės asmenybę ir atveria jai profesines galimybes bei kuria pridėtinę vertę partijai.
Tačiau gerbiama Agnė painioja rinkimų nuostatas su konkrečiomis priemonėmis, kaip jos turi būti įgyvendintos. Paprasčiausias pavyzdys yra kaimo mokyklos. LVŽS yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai regionus ginanti partija, tačiau diskusija dėl to, kaip turi būti įgyvendinama regioninė švietimo politika, partijos viduje vyksta nuolat, ir niekam nekyla mintis teisti LVŽS deleguotą merą už kaimo mokyklos uždarymą, jei joje neliko vaikų“, – tikino Seimo narys.
„Mano požiūriu, tas pats galioja ir tradicinės šeimos politikai. Šeimos politiką aš suprantu daug plačiau nei amžiną ginčą dėl partnerystės sąvokos. Šeimai yra daug svarbesnių klausimų: pajamos, švietimo prieinamumas, būstas, paslaugos, vaiko pinigai ir t.t. Ir būtent šiems Lietuvos šeimai aktualiausiems klausimams esu paskyręs daugiausiai savo darbo tiek partinėje veikloje, tiek labai apčiuopiamame ir davusiame konkrečius rezultatus teisėkūriniame darbe Seime.
Ir taip, mano nuomonė partnerystės klausimu yra asmeninė, aš neatstovauju nieko, nei LVŽS valdymo organų, nei LVŽS pirmininko, tik save patį. Bet mano nuomonė yra mano laisvė, apie kurią daug ir patosiškai kalbame valstybinių švenčių proga, tačiau ne visada suprantame jos prasmę kasdienybėje“, – patikino T. Tomilinas.
Taip pat nurodė, kad frakcijoje diskutuodami jie sutarė, kad gins ir skleis krikščioniškas vertybes, lietuvybę ir nacionalinę kultūrą, stipriname tradicinės šeimos institutą, gerbdami modernios Lietuvos konstitucines vertybes ir pasaulietiškumą.
„Asmeniškai, nematau, kaip mano santūrūs pasisakymai viešojoje erdvėje apie žmogaus teisių apsaugą ar kvietimas diskutuoti partijos viduje kaip nors prieštarautų šiam principui.“
Nebijo turėti kitokią nuomonę
Primename, kad „Delfi“ anksčiau rašė, jog skirtingų lyčių asmenų santuoka pagrįstą šeimą pasišovusioje ginti Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungoje pasigirsta ir kitokių nuomonių. Jaunesni partijos nariai norėtų labiau diskutuoti visais vadinamųjų kultūrinių karų klausimais, anksčiau tikino šios partijos narys Tomas Tomilinas .
Pasak parlamentaro, šiuo metu dar tik prasideda diskusija partijoje ir frakcijoje dėl partnerystės įteisinimo.
„Galima nujausti daugumos partijos narių nuotaikas. Bet demokratija tuo ir graži, kad visi yra lygūs ir gali prisidėti prie diskusijos proceso. Ir partijoje matau tendencijas, kad jaunesni žmonės norėtų labiau diskutuoti visais vadinamų kultūrinių karų klausimais.
Galbūt dauguma tiesiog tą klausimą deleguoja daugiau Agnei Širinskienei. Aš tikrai ją labai gerbiu, tačiau ne visada pritariu jos formuojamai doktrinai. Manau, kad tai yra mano teisė.
Apskritai esu nelinkęs tikėti sąmokslo teorijomis, kurios mobilizuoja Lietuvoje daug žmonių, bet, kai mes prieiname prie detalių kiekvienoje tų temų, tai pasirodo, kad tas velnias ne toks baisus, kaip jį bandoma piešti“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Jis pats pažymėjo, kad Lietuva jau turi Civilinį Kodeksą (CK), kuriame yra parašyta nuostata, kad partnerystė turi būti įteisinta atskiru įstatymu.
„Yra atskira CK dalis „gyvenimas kartu ir nesantuokoje“, labai aiškiai atskirta nuo santuokos, nežinau, kiek jau kadencijų praėjo, kai galioja šita nuostata, tai nelabai suprantu, kodėl taip dramatizuojame šitą situaciją. Tiesiog turime diskutuoti, kas tame partnerystės įstatyme gali būti parašyta“, – sakė T. Tomilinas.
Jis teigė nesuprantąs, kodėl žmones žeidžia, kad rengiamame įstatymo projekte parašyta, kad partnerystė tai yra dviejų žmonių tarpusavio pagarbos, meilės, ištikimybės ryšys.
„Taip gali būti parašyta, nes toks yra faktas. Tokia yra realybė. Jeigu mes negalime taip parašyti, bijodami, kad tai yra panašu į santuoką, tada aš nesuprantu, ar mes ne apie žmones kalbame? Kalbame apie žmones, kurie turi teisę į tarpusavio pagarbos, ištikimybės, monogaminius santykius. Kas yra būdinga žmonėms“, – sakė T. Tomilinas.
Jo nuomone, apskritai ir Konstitucija pirmiausia gina žmogų.
„Šeima, tradicijos, – visa tai yra po to. Žmogus yra aukščiau visko, ir tai yra mūsų vakarietiškos konstitucinės doktrinos pagrindas. (…) Man patinka kunigo Sasnausko mintis, kad agresyvia retorika už šeimą mes dažnu atveju pridengiame neturėjimą ką pasakyti sudėtingais politikos klausimais. Daug lengviau kariauti su gėjais, nei sukurti socialinių paslaugų, psichologų tinklą savivaldybėse, kur daugiausiai šeimos kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Jis sakė, kad nebijo partijoje turėti kitokią nuomonę nei dauguma jos narių.
