Įstatymą projektą teikia: Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas, „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, liberalas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė, TS-LKD frakcijos narys Andrius Navickas.

Pagal įstatymo projektą, partnerystę būtų galima sudaryti civilinės metrikacijos įstaigose, o ją nutraukti, jei nėra vaikų, galėtų ir notaras. Politikai parengė įstatymų projektus, kuriais siūloma nustatyti, kokias teises ir pareigas įgytų partneriai.

„Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – toks partnerystės apibrėžimas siūlomas įstatymo projekte.

Jo iniciatoriai aiškina, kad taip būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios partnerystės modelis, todėl teisinės partnerystės pasekmės atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento.

Pradėdami partnerystę, partneriai turės būti veiksnūs. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalės pradėti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą pradėti partnerystę galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų pradėti partnerystės

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, siekiant pabrėžti partnerių kuriamų tarpusavio santykių pobūdį, siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno partnerio galimybes prisidėti prie bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.

Galės pasirinkti partnerio pavardę, įsivaikinti negalės

Partnerystės įstatymo 7 straipsnyje apibrėžiamas partnerių pavardės pasirinkimas. Nurodoma, kad abu partneriai turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

Pagal įstatymo projektą, nutraukus registruotą partnerystę, partneris turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę ar partnerystės galiojimo metu turėtą pavardę.

Taip pat aiškinama, kad jeigu partnerystė yra nutraukiama vieno iš partnerio vienašališko prašymo pagrindu, tai prašymą pateikusio partnerio reikalavimu teistas gali uždrausti kitam partneriui pasilikti prašymą pateikusio partnerio pavardę, išskyrus atvejus, kai partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų.

Įsivaikinimas partneriams nebus leidžiamas, „ši teisė rezervuota išskirtinai susituokusioms poroms“.

„Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, nemažai jų laukia, kada politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kuomet partnerystė institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse“, – sako viena iš projekto teikėjų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime ir taikysime joms skirtingas teises. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga. Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių“, – jos biuro paskelbtame pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė pažymi, kad priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.

Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė sako, kad projektu siekiama „visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo“.

„Tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo, o partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes, tai pas mus jau tęsėsi jau gerokai per ilgai“, – sako A. Armonaitė.

Konservatorius A. Navickas pažymi, kad „Partnerystės įstatymas nėra Lietuvos išradimas – valstybėse, kurios nebuvo paliestos komunistinio totalitarizmo, tokie įstatymai atsirado prieš dešimtmečius“.

Plačiau apie partnerystės teisinį reglamentavimą galima skaityti čia. Registruojamas įstatymo projektas nuo ankstesnių siūlymų iš esmės nesikeitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1041)