„Mano galva, tai yra Europos (ERK) ir Užsienio (URK) reikalų komitetų įtraukimas į vienos partijos bandymą labai intensyviai ir iš anksto ruoštis prezidento rinkimams“, - sakė ERK ir URK priklausantis G. Surplys.
Dabartinę diskusijų dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) formatą jis vadino karu prieš prezidentą, kurį yra pradėjusi viena partija.
„ Taip gali būti, tokia yra politika. Tačiau man nepatinka, kad į tą kovą yra įtraukiami net du labai svarbūs Seimo komitetai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija aiškiai pasisakė, kad nėra ERK kompetencija spręsti, kas turi važiuoti į EVT.
Gavę tokią išvadą, kai kurie konservatorių partijos svarbūs veikėjai bando žaisti tautos emocijomis, kad „mes visi pavargome nuo nesusikalbėjimo“, ir vis tiek įvelia abu komitetus į tokį žaidimą, kad „dabar mes rekomenduokime, kad jie susėstų prie stalo ir susitartų“. Visi suprantame, kam yra skirta ta rekomendacija“, - kalbėjo G. Surplys.
Jo nuomone, šita kova niekur neveda.
„Kol kas aš matau, kad konservatorių partijos veikėjai, kurie šitą žaidimą žaidžia, pralaimi į vienus vartus. Galima teikti įstatymų pataisas, tai jie tą galėjo daryti jau seniai. Bet turbūt supranta ir skaito konstitucinės teisės ekspertų išvadas, kad tai yra bergždžia kova“, - sakė G. Surplys.
Rekomendavo Nausėdai ir Šimonytei tartis
Kaip jau skelbta, trečiadienį vyko uždaras Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų bendras posėdis, kurio metu nebuvo pateikta jokia rekomendacija, kuris šalies vadovas turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį. Kaip teigia ERK pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, prezidentas ir premjerė toliau raginami dėl dalyvavimo EVT tartis.
Dėl tokios pozicijos buvo balsuota – 14 komitetų narių buvo už, 3 prieš ir 1 susilaikė.
Jeigu prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė nesusitars, kas toliau atstovauja valstybei EVT, gali būti, kaip svarsto R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, kad reikės imtis ir įstatymų pataisų.
„Taip pat buvo diskutuota, ar nereikėtų, jeigu nepavyksta susitarti iki artimiausios EVT, kuri vyks birželio mėnesį, peržiūrėti ir tam tikrus teisės aktus, kurie reglamentuotų aiškiau. Vis tik dabar tikrai kyla dvejopų vertinimų.
Žiūrėsime, kaip čia viskas rutuliosis toliau, bet, mano nuomone, aiškumas turėtų būti, nes dabar yra teisės aktai, kuriuose konkrečiai dėl EVT yra įvardintas Vyriausybės vadovas, prezidentūros atstovė ponia Skaisgirytė komentuoja apie konstitucines galias, tačiau vis tik EVT yra arba valstybių vadovai, arba valstybių vyriausybių vadovai“, – trečiadienį po komitetų posėdžio žurnalistams sakė ERK pirmininkė.
Jos teigimu, yra dvi valstybės, kurioms nuolat EVT atstovauja šalies vadovas – Lietuva ir Rumunija.
„Tai irgi gali kelti tam tikrų klausimų, ar nereikėtų išspręsti tada aiškiai nurodant, kas, kur turėtų dalyvauti“, – atkreipė dėmesį parlamentarė.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, šalies vadovai galėtų vykti į EVT posėdžius rotacijos principu, pagal temas.
„Puikiai suprantama, kad, pagal Konstituciją, prezidentui yra priskirti užsienio politikos klausimai, o visi kiti, su vidaus aktualijomis ir sprendimais susiję klausimai yra Vyriausybės – ar tai būtų kovidas, kova su pandemija, ar įsipareigojimai dėl žaliojo kurso, ar socialiniai klausimai. Tai vis tik yra Vyriausybės atsakomybė, kaip jie yra įgyvendinami“, – kalbėjo Seimo narė, konservatorių frakcijos seniūnė.
Paklausta, ar prezidentūra išreiškė norą tartis, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad tai kol kas lieka neaišku, tačiau, atkreipė dėmesį politikė, anksčiau prezidentai su premjerais tardavosi dėl vykimo į EVT posėdžius.
„Valstybės vadovai kalbasi apie valstybės reikalus, bet aš nežinau, ar konkrečiai apie delegavimo, atstovavimo klausimus. Žinau, kad ankstesniais laikais būdavo tokio pobūdžio formatai, kur tiesiog vadovai susitardavo“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji akcentavo, kad raginimas tartis yra politinės kultūros kalba, o ne įpareigojimas. Tokią poziciją, pasak Seimo narės, palaiko ir daugiau parlamentarų.
„Šiuo atveju, tai ne teisinio įpareigojimo kalba, bet politinės valios pareiškimas ir kvietimas susitarimui. Kai kurie sako, kad gal spaudimas daromas valstybės vadovams, tai tikra ne su ta intencija – tiesiog nuomonės pareiškimas. Beje, apie susitarimą kalba gana platus spektras žmonių parlamente, kurie matyt irgi mato dviprasmiško situacijos vaizdą“, – sakė ERK pirmininkė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat svarstė, kad ERK, tvirtindamas Vyriausybės paruoštas pozicijas, galėtų paraginti peržiūrėti mandatavimo sistemą.
„Galbūt ji yra ydinga. Aš jaučiuosi keistoje situacijoje, skaitydama (Seimo – aut.p.) Statutą, kur tiksliai matau parašytą Vyriausybės vadovą ir Vyriausybę. Nežinau, ką čia galima pasakyti – ar mes tokiu atveju galime įpareigoti prezidentą sakyti vienokius ar kitokius dalykus. Čia turbūt pagrindinis klausimas, kuris kelia neaiškumų“, – aiškino Seimo narė.
Į klausimą, ar galėtų būti svarstomas atskiras įstatymas dėl atstovavimo valstybei EVT, apie kurį buvo kalbėjęs konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atsakė pažymėdama, kad reikėtų rasti geriausią kelią.
„Manau, kad išmintingiausia būtų susėsti. Jeigu nėra sutarimo ten, tada galbūt gali būti sutarimas, kas į kokią tarybą pagal tematiką vyksta rotacijos būdu. Galbūt gali įvykti sutarimas, kad reikia išspręsti šį klausimą – paaiškinti, kokios yra mandatavimo teisės ir pareigos, kas tą turi iki galo daryti ir kaip čia koreliuoja valdžių pasidalinimo klausimai“, – pridūrė ERK pirmininkė.
Prezidentūra ne kartą buvo akcentavusi, kad neplanuoja perleisti dalyvavimo EVT posėdžiuose ministrei pirmininkei. G. Nausėda taip pat teigė nematantis galimybės vizitais į EVT keistis su I. Šimonytė, priklausomai nuo susitikimuose aptariamų temų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra pripažinusi, kad ERK ir URK, teikdami rekomendacijas dėl G. Nausėdos atstovavimo Lietuvai EVT, peržengė kompetencijos ribas. Vis dėlto valdantieji tokio sprendimo nesureikšmino. Apie tai galite skaityti čia.
Tiesa, prieš artėjantį neformalų EVT gegužės 7-8 dienomis, Seimo komitetai buvo nusprendę neteikti rekomendacijos, kas turėtų vykti į Portugaliją. Ten vyko prezidentas, tačiau konservatoriai minėtu atveju negailėjo kritikos šalies vadovo delegacijos, kurią sudarė 13 žmonių, dydžiui.
