„Vakare, sėdint su vaiku ir žaidžiant, žiūriu pradėjo man eiti žinutes į telefoną. Atsidarau ir iš mano sąskaitos nuskaičiuojami pinigai. Galvoju, kas čia per dalykas?
Mano sąskaita yra „Swedbank“, pinigus laikau dvejomis valiutomis – norvegiškomis kronomis, nes ten dirbu ir gaunu norvegišką atlyginimą, ir turiu eurais sąskaitą“, – LNK žurnalistams pasakojo jis.
Anot vyro, maždaug po pusvalandžio pinigai į sąskaitą grįžo, bet išskaičiuotas norvegiškas kronas bankas grąžino konvertavęs į eurus jam nepalankiu kursu ir dar papildomai už konvertavimą išskaitęs pinigus.
„Kad būtų grąžinę norvegiškomis kronomis, dar būtų galima patylėti. Bet toks abejingumas ir grąžina eurais ir tau viskas turi būti gerai“, – stebėjosi vilnietis J. Okuličas.
Pasak Juozo, iškart susisiekęs su banku, jis teisybės nesurado, mat banke tuo metu nebuvo atsakingų specialistų. Dėl to su juo susisiekti buvo žadėta kitą dieną.
„Galvoju, kaip tai dienos laikotarpį paskambins, kai iš mano sąskaitos dingsta pinigai ir „mes paskambinsime“. Taip labai šaltai ir abejingai.“
Apsiginklavęs kantrybe vyras kitą rytą sulaukė atsakymo, esą, iš karto ištaisyti galimai įvykusią klaidą nepavyks, nes atvejis išnagrinėjamas per 14 dienų.
„Tai tada buvo atsakyta, kad gal palaukite IT specialisto atsakymo, tai sakau, juk man negrąžino Norvegijos kronomis. Vieną dieną gal aš norėsiu jas išsikeisti, nes jos man bus reikalingos, kitą dieną gal nereikalingos. Tai juk mano privatūs pinigai, mano asmeniniai, kaip jūs taip elgiatės? Taip ir likau visko nesupratęs“, – sakė jis.
Anot „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, situacija yra nagrinėjama.
„Su klientu šiuo klausimu bendraujame tiesiogiai, vadovaudamiesi įstatymų nustatyta tvarka. Dėl duomenų apsaugos reikalavimų komentuoti šio įvykio detalių trečiosioms šalims, įskaitant žiniasklaidą, neturime galimybės. Bendram kontekstui – klientas finansinės žalos nepatyrė.“
Vartotojų interesus ginančios asociacijos direktorius Kęstutis Kupšys sako, kad nesusipratimai su bankais dažni.
„Yra atvejų, kai skambinama dėl bankomate „suvalgytų“ pinigų, kai norėjo įdėti kažkokią sumą, tą pinigų sumą bankomatas paėmė, tačiau parašė ekrane, kad operacija nepavyko ir atsiprašydami siūlo pabandyti vėliau. Klientui neduoda čekio, išmeta jo kortelę.“
Anot K. Kupšio, žmonės, ieškodami patarimų, kaip elgtis, kreipiasi tuomet, kai su banku jiems išsiaiškinti nepavyksta. Pašnekovas sako, kad tuomet belieka Lietuvos bankas, kuris nagrinėja tokius ginčus.
„Lietuvos bankas tiria vartotojų kreipimųsis ir taip pat duoda kažkokias savo išvadą. Kartais ji būna palanki vartotojui, kartais ji nėra palanki vartotojui. Galutine instancija lieka teismas.“
Anot Lietuvos banko, ginčų tarp bankų ir vartotojų skaičius pastaruoju metu auga. Tai gali būti susiję su tuo, kad per karantiną daugelis paslaugų persikėlė į elektroninę erdvę.
„Tų situacijų praktikoje tikrai yra labai įvairių. Matome ir tokių atvejų, kur ir finansų rinkos dalyviai padaro kažkokių klaidų. Taip pat ir vartotojai dažnai nėra linkę skaityti savo sudarytas sutartis, todėl tie kreipimaisi į Lietuvos banką būna ir nepagrįsti.“, – tikino Lietuvos banko atstovė Rasa Cicėnienė.
Anot atstovės, dažniausi atvejai – netinkamas operacijos mokėjimo įvykdymas, neaiškus mokesčių nuskaitymai, taip pat ir nemažai sukčiavimo atvejų, kai manoma, kad klaidą padarė bankas, o iš tikrųjų tai sukčiai.
„Kai žmonės tiesiog pasitiki sukčiais, perduoda savo identifikavimosi priemonių slaptažodžius arba patvirtina operacijas, kurias inicijuoja sukčiai. Tačiau suveda savo SMART-ID PIN kodus.“
Lietuvos bankas ragina žmones būti atidžius, atkreipti dėmesį į tai, kokį mokėjimą tvirtina ir kilus bent menkiausiam įtarimui dėl sukčiavimo, operacijos nevykdyti.
