Nuogąstauja, kad didžioji dalis lėšų bus paskirstyta didžiosioms šalies savivaldybėms
Komiteto narys „valstietis“ Eugenijus Jovaiša posėdžio metu teigė, kad jam nerimą kelia kriterijai, pagal kuriuos bus į programą bus atrenkamos mokyklos.
„Labai gerai, kad jūs iš esmės pakeitėte koncepciją, kad nuo elitinių Tūkstantmečio gimnazijų jūs perkeliavote prie Tūkstantmečio mokyklų. Tai reikia vertinti, kaip nuoširdų norą padaryti mūsų švietimo kokybę ne tokia tolima vizija. (...) Kas kelia nerimą ne tik man, bet ir nemažam skaičių žmonių čia diskutuojančių, kalbančių, – tai tų mokyklų atrinkimo kriterijai“, – Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį teigė E. Jovaiša.
„Aš išgirdau, kad jūs nepaliekate šone silpnųjų mokyklų klausimų, tai irgi yra gerai. Bet kriterijai, pagal kuriuos yra parenkamos mokyklos ir duodamas finansavimas, yra tik aritmetiniai skaičiukai. Nėra parengto žemėlapio, kaip Lietuvoje atrodo pagal pasiekimus atskiros mokyklos, atskiros savivaldybės“, – akcentavo jis.
E. Jovaiša teigė esąs įsitikinęs, kad turėti parengtą mokyklų pasiekimų žemėlapį būtų labai naudinga, tuomet, pasak jo, būtų galima matyti, kurias mokyklas būtų galima stiprinti.
Politikui klausimų kilo ir dėl lėšų paskirstymo tarp savivaldybių.
„Iš šio sąrašo išeina, kad 20 savivaldybių gaus 50 mln., 29 savivaldybės gaus 43,5 mln., 5 savivaldybės gaus 20 mln. ir 3 savivaldybės, vaizdžiai kalbant, „suvalgys“ 60 mln. Įsivaizduojate, 49 savivaldybėms numatyta, kad gaus 93,5 mln., o 8 savivaldybės gaus 80 mln. Tai yra didžiulė teritoriniu požiūriu disproporcija“, – nuogąstavimus išsakė E. Jovaiša.
Jo teigimu, programoje gana akivaizdžiai matosi, jog daugiausiai lėšų bus paskirstyta būtent didžiosioms Lietuvos savivaldybėms. E. Jovaiša taip pat atkreipė dėmesį, kad mažosios šalies savivaldybės galės pretenduoti tik į 0,5 mln. lėšų.
„Norėčiau, kad mes jautriau pažiūrėtume į tas vietas, kur iš tikrųjų paramos reikia: Pietryčių Lietuvai, tautinėms bendrijoms. Aš tikiu, kad tai bus padaryta, bet, kai yra tokia pinigų disproporcija tarp savivaldybių, aš pradedu galvoti, kad gal reikėtų truputėlį jautriau dar kartą permąstyti finansavimo principus. Ne tik kiekybinius, bet įtraukti ir kokybinius“, – sakė jis.
Ministrė: telkiamės į silpniausias mokyklas, kur reikalinga didžiausia pagalba
Posėdyje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad E. Jovaišos išsakytos pastabos yra taiklios ir apie jas, pasak jos, reikia pamąstyti. Vis tik ministrė pabrėžė, kad pagalba silpnosioms šalies mokykloms išliks esmine Tūkstantmečio mokyklų programos dalimi.
„Dėl silpniausių mokyklų tai tikrai mes ir formuluojame savo akcentą, kad pirmiausiai padedame ten, kur yra didžiausios problemos, kur yra silpniausi taškai, tačiau mes matome visą savivaldybę. Nereiktų šios programos suprasti, kad tai yra pagalba tik mokykloms, ir mes žiūrime, kad mokykla yra pagrindinis atskaitos taškas“, – teigė J. Šiugždinienė.
„Tų probleminių taškų kai kur gali būti ir labai labai daug, bet turbūt žiūrime ir į tai, kur potencialas yra didžiausias, kur galimas efektas yra didžiausias. Bet tikrai telkiamės į silpniausias mokyklas ir ten, kur reikalinga pagalba“, – patikino ji.
Ministrė taip pat teigė, kad pateiktas planas, kaip galėtų savivaldybėms būti paskirstytos lėšos, kol kas tėra preliminarus.
„Mes pateikėme preliminariai lėšas, kaip galėtų atrodyti, kadangi skaičiuojame pagal vaikų skaičių, ir vienam moksleiviui skaičiuojant tai tikrai didieji miestai gautų mažiau lėšų“, – sakė J. Šiugždinienė.
Ministerijos atsakymai V. Targamadzės abejonių neišsklaidė
Kritikos Tūkstantmečio mokyklų programai turėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narė Vilija Targamadzė.
„Iš tikrųjų tikslinga ir veiksminga turi būti investicija, ir ji nebus tikslinga ir veiksminga, jeigu mes nežiūrėsime visos mozaikos kontekste. Gauname atskirus fragmentus ir iš tų fragmentų labai sunku dėliotis“, – komiteto posėdyje teigė V. Targamadzė.
„Turėtų būti koordinuojami projektai. Ir tai aš sieju dabar su Tūkstantmečio mokyklų akademija, kuri yra numatyta ir įkurta prie Nacionalinio švietimo agentūros. NŠA iš tikrųjų turi labai daug projektų, buvo ir mokytojų kompetencijų ugdymui skirta, ir daugelis kitų projektų, kurie susiję ir su vadovų rengimu, ir su pasirengimu, bet nėra koordinavimo“, – taip pat akcentavo ji.
Politikė įsitikinusi, kad, jeigu Tūkstantmečio mokyklų programa bus paleista „atskirais gabalais, nekoordinuojant, nematant viso proceso“, norimo poveikio nebus pasiekta. Parlamentarė taip pat akcentuoja, kad reikėtų atidžiau peržiūrėti ir programoje numatomus poveikio rodiklius.
„Jeigu mes minime geros mokyklos koncepciją, tai nemanipuliuokime ja. Juk yra ugdymo rezultatas, branda, pažanga ir pasiekimai vaiko. Visą laiką dabar tik į pasiekimus, o mes turime in corpore pasižiūrėti, kokių mes ugdymo rezultatų sieksime“, – sakė ji.
V. Targamadzei klausimų kilo ir dėl to, kaip bus skirstomos programoje numatytos lėšos.
„Jūs neatsakėte į klausimą dėl 173 mln., kurie yra nurodyti, o yra skirta 210 mln. Ir per spaudos konferenciją girdėjau, kad vieną mokyklą yra žadama pastatyti Vilniaus mieste. Aš tikrai nesakau, kad nereikia statyti mokyklų, tikrai jos yra reikalingos, bet kaip čia bus paskirstyti pinigai tarp didžiųjų miestų ir regionų, juo labiau kad rodikliai yra užrėžti labai stiprūs, ir aš ne su visais rodikliais sutinku“, – pabrėžė ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė komiteto narius patikino, kad numatytos lėšos tikrai nebus panaudotos kitoms reikmėms. Jos teigimu, likusios numatytos lėšos bus panaudotos tais atvejais, kai kooperuotųsi gretimos savivaldybės.
„Lėšos nesutampa, nes yra skaičiuotos 174 mln. ten, o prašome 210 mln. Papildomos lėšos yra numatytos atvejais, kai kooperuotųsi gretimos savivaldybės, nes tada būtų galima skirti didesnę maksimalią finansavimo sumą, kada mažytėms savivaldybėms, kurios jungtųsi, būtų skiriama po pusę milijono, o didesnėms, dalyvaujančioms kartu, plius 10 proc. maksimalios finansavimo sumos“, – paaiškino A. Andriuškevičienė.
„Tai tikrai galime patikinti, kad jokie finansai nepradings, jų nepanaudosime kitoms reikmėms, ir lentelė yra labiau orientacinio pobūdžio nei jau galutinis variantas“, – patikino ji.
Ministerijos atstovė taip pat teigė, kad dėl mokyklų trūkumo Vilniuje su savivaldybe bus ieškoma priimtiniausių sprendimų.
„Vilniuje turime beveik 80 tūkst. mokinių. Mokiniai tiesiog fiziškai nebetelpa į mokyklas. Tai irgi yra didžiulė problema ir ją reikėtų spręsti. Ministrė sako, kad vienos mokyklos statyba baigta, bet čia irgi kalbėsimės su Vilniaus miesto savivaldybe ir ieškosime priimtiniausių sprendimų“, – sakė ji.
Nors A. Andriuškevičienė pateikė atsakymus ir į kitus parlamentarės pateiktus klausimus, vis tik V. Targamadzei pateikti ministerijos atstovės atsakymai neišsklaidė kilusių abejonių.
„Jūs praktiškai neatsakėte nė į vieną mano klausimą. Todėl, kad aptakiai kalbate, o klausimai yra labai konkretūs. (...) Čia yra labai daug diskusijų ir nereikėtų iš viršaus taip nuleidinėti. Nes aš matau, kad tai didins socialinę atskirtį“, – sakė ji.
Savo ruožtu A. Andriuškevičienė teigė, kad Tūkstantmečio mokyklų programos koncepcija šiuo metu ir yra diskusijų stadijoje. Jos teigimu, ministerija yra atvira pasiūlymams ir pasirengusi įsiklausyti į pastabas.
