Taip vienas laidotuves pakeitė kitos – kraupioje avarijoje žuvusiojo kūnas taip buvo sumaitotas, kad jį vos buvo galima atpažinti.

Automobilį vairavęs ir eismo įvykio metu draugą pražudęs Marekas M. išgyveno – vyras patyrė nesunkių sužalojimų, nes po smūgio į medį išsiskleidė oro pagalvė. Dėl to, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių (KET) ir sukėlė tragišką avariją, vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tyrimo metu paaiškėjo, kad prie automobilio vairo jis sėdo būdamas neblaivus – kraujyje nustatyta 0,90 promilės etilo alkoholio. Neblaivus buvo ir žuvusysis.

Po šios skaudžios nelaimės be tėvo liko mažametė mergaitė. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Marekas M. ėmė rūpintis mergaite ir pažadėjo tai tęsti, kol šiai sukaks aštuoniolika: „Ji man kaip dukra, dažnai ją matau, vykstu į svečius, kad su ja pabūčiau.“

Tai, žinoma, gražus gestas, bet nė kiek nešvelnina atsakomybės – juk avarijos padariniai yra negrįžtami, mergaitė daugiau taip ir nepamatys savo tėvo, o jos motina – savo draugo, su kuriuo siejo gyvenimą.

Nuoširdi atgaila, jautrūs atsiprašymo žodžiai dėl skaudžios netekties Mareką M. išgelbėjo nuo įkalinimo – nors žuvusiojo krikšto motina, kuri jį ir užaugino, neatleido Marekui M., tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo prašė jo neįkalinti.

„Žmogaus jau nėra ir niekas man jo nesugrąžins“, – teisme sakė moteris.

Mareko M. baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė atsižvelgė ne tik į žuvusiojo krikšto motinos, bet ir jo vaiko motinos žodžius, pasakytus teismo salėje, ir paskelbė, kad, nors kaltinamajam ir grėsė reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau yra pagrindas jos vykdymą atidėti.

„Bausmės tikslai gali būti pasiekti neatėmus kaltininkui laisvės, – pažymėjo teisėja. – Kaltinamasis Marekas M. po įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų, pakartotinai jų atsiprašė teisiamojo posėdžio metu, dėl šio įvykio nuoširdžiai išgyvena, jo nusikalstamas elgesys nėra dėsningas, o atsitiktinio pobūdžio, galimai nulemtas tos dienos įvykių, – dėl dalyvavimo jauno draugo, atėmusio sau gyvybę, laidotuvėse; jis yra teisiamas pirmą kartą, todėl teismas turi pagrindą manyti, jog jis įvertins savo elgesį ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Marekas M. stengiasi prisidėti prie žuvusio draugo mažametės dukros išlaikymo, bendrauja su ja, nors ir neteikia periodinių išmokų vaikui išlaikyti, tačiau rodo pastangas.

„Nukentėjusios moterys teisme nurodė nesiekiančios kaltininko įkalinimo, – krikšto motina teigė, kad nors kaltinamajam ir neatleidžia, tačiau mano, jog kalėjimas geros įtakos jam neturės, be to, būdamas laisvėje jis galės rūpintis žuvusiojo vaiku, – pabrėžė D. Ulianskaitė-Zabulionienė. Nukentėjusioji – mažametės mergaitės motina – taip pat nurodė, jog, jos manymu, kalėjimas nebūtų gerai.“

Anot teisėjos, baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai ir veiksminga Mareko M. resocializacija gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistajam skirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas atidėjo 3 metams ir nuteistąjį įpareigojo per šį laikotarpį dirbti arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Be to, teismas Marekui M. uždraudė 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.

Išgėrė kelias taureles: nemaniau, kad pripūsiu

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2019 m. spalio 30 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Lentvario gatvėje, Marekas M. būdamas neblaivus važiavo automobiliu „BMW 530“ neapšviestame kelio ruože, kur viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį važiavo didesniu kaip 97 km/h greičiu, neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi buvusį kelio vingį į kairę ir ties juo, apakintas priešinga kryptimi važiavusio automobilio žibintų šviesų, nekeisdamas važiavimo krypties, nesulėtino greičio, o tęsė važiavimą kelio vingiu, dėl viršyto maksimalaus leistino greičio prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, ir šis nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę bei atsitrenkė į ties kelio dešiniuoju kraštu augantį medį.

Dėl tragiškai pasibaigusios avarijos atsakomybėn patrauktas Marekas M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino. Jis pasakojo, kad tądien su savo bičiuliu buvo kito draugo, kuris savo noru pasitraukė iš gyvenimo, šermenyse.

„Įprastai alkoholio nevartoju, tačiau tada išgėriau 4–5 stikliukus, mano draugas taip pat išgėrė, todėl vėliau mus į namus nuvežė mano dėdė, – sakė jis. – Čia išgėriau kavos, mano draugas – dar kelis stikliukus, o tada paskambino kitas draugas ir pakvietė atvažiuoti. Kadangi jaučiausi gerai ir nemaniau, kad pripūsiu, sėdau į automobilį ir važiavome pas draugą, jis gyvena visai netoli.“

Marekas M. negalėjo pasakyti, kiek jau buvo praėję laiko nuo tada, kai jis vartojo alkoholį.

„Važiavau galbūt 90–100 km/h greičiu, nors toje vietoje yra leistinas 50 km/h greitis, – prisipažino jis. – Tą kelią labai gerai žinau, nes per dieną juo važiuoju 3–4 kartus. Žinoma, įprastai tokiu greičiu nevažiuoju, tačiau tą dieną po šermenų jaučiausi kaip nesavas, nes iš gyvenimo pasitraukė mano jaunas draugas.“

Vairuotojo teigimu, eismo įvykis įvyko tuo metu, kai važiuojant jam į akis ėmė spiginti kito priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesos.

„Tą automobilį pastebėjau prie posūkio, kai man į akis pradėjo spiginti kito automobilio šviesa, pradėjau trauktis į dešinę pusę, o kadangi ten labai siauras kelias, mane sumėtė link kelkraščio ir tada buvo smūgis, – pasakojo avarijos kaltininkas.

– Atsibudau maždaug po 40 sekundžių ir pamačiau, kad iš mašinos nieko neliko, ji buvo sudraskyta į gabalus, perlaužta. Pirmą kartą mačiau, kad taip būtų sudraskytas automobilis, nors vairavau daug automobilių, esu matęs daug avarijų. Tada atsisegiau saugos diržą ir išlipau, pamačiau, kad šalia nėra kartu važiavusio mano draugo, nors jis buvo prisisegęs diržu. Po to mačiau, jog sagtis – diržo šovinyje, mašina buvo pati nupjovusi diržą. Ėmiau jo ieškoti – draugą radau kelkraštyje, jis kažką kalbėjo, sakė, kad jam labai šalta...“

Į įvykio vietą sulėkė aplinkinių namų gyventojai, jie ir iškvietė greitosios pagalbos medikus.

Suabejojo automobilio būkle

„Draugas buvo labai sužalotas, jo net nejudinau, nes labai bijojau, – sakė jis. – Kas toliau vyko, jau nepamenu, žinau, kad atsigavau tik ligoninėje, man buvo susiūta ranka ir galva... Ir tik tuomet sužinojau, kad mano draugas mirė.“

Marekas M. sakė, kad su žuvusiuoju buvo pažįstamas apie dešimt metų, be to, jis buvo kaimynas: „Visada su juo gerai sutardavome, be to, buvau padėjęs jam įsidarbinti mano darbe, palaikiau artimus santykius ir su jo artimaisiais.“

Nors automobilio nesuvaldė dėl į jį spiginusių kitos transporto priemonės šviesų, tačiau Marekas M. mano, kad nelaimė galėjo nutikti ir dėl to, jog jo vairuojamas BMW nebuvo tvarkingas.

„Automobilį buvau įsigijęs prieš 3 mėnesius iki avarijos, techninė apžiūra buvo atlikta, tačiau su šiuo automobiliu jau buvau spėjęs apsilankyti autoservise, nes buvo sugedę keli sailendblokai, – teisme kalbėjo jis. – Servise taip pat buvo nustatyta, kad ant durų, kur laikomas stogas, didesni dažų sluoksniai, nei yra leistina, – mechanikas sakė, kad automobilis buvo „brauktas“. Eksploatuodamas automobilį pastebėjau, kad kažkas negerai su automobilio pakaba ir dėže, nes nuolat „išmesdavo“ tam tikras klaidas, įjungdavo aliarmą ir neleisdavo važiuoti, klaidas reikėdavo trinti kas 2–3 dienas, dėžė buvo pakeista, bet vis tiek kažkas buvo negerai. Manau, kad automobilis prieš tai buvo daužtas į priekį ir buvo keisti slenksčiai, anksčiau tokius automobilius klijuodavo ir kniedydavo. Ko gero, taip buvo padaryta ir su mano BMW.“

Be to, Marekas M. pažymėjo, kad jeigu automobilis nebūtų klijuotas, tuomet ir nebūtų lūžęs, o keleivio vietoje sėdėjęs draugas taip pat nebūtų patyręs mirtinų sužalojimų, jeigu būtų iššovusi oro pagalvė.

„Mano pusėje abi pagalvės iššovė ir aš likau gyvas“, – teigė kaltinamasis.

Teisme apklaustas bendrovės, kuri Lietuvoje prižiūri BMW automobilius, atstovas paneigė tokią galimybę, tačiau pripažino, kad automobilių „BMW 530“ savininkai buvo kviečiami atlikti patikrą dėl pliusinio laido, kuris yra bagažinėje.

Nenustemba, kai automobiliai lūžta per pusę

„Automobilių gamykla pripažino, kad su šiuo laidu galėjo būti problema, ir toks pranešimas buvo siunčiamas keliasdešimčiai tūkstančių minėto modelio savininkams Lietuvoje, – sakė bendrovės atstovas. – Tačiau šis laidas neturėjo jokios įtakos saugumo sistemoms ar oro pagalvių gedimui, kadangi jos „maitinamos“ visai kitu pliusiniu laidu. Jeigu nepataisomai sugestų šis laidas, kurį reikėjo tikrinti, automobilis visai neužsivestų, tai – vienintelis gedimas.“

Pasak jo, automobiliai Lietuvos keliais važiuoja įvairūs, kartais net būna sulipinti iš kelių dalių: „Todėl nesistebiu, jog eismo įvykių metu jie perlūžta per pusę.“

Nors kaltę dėl avarijos pripažinęs Marekas M. dalį atsakomybės bandė permesti netvarkingam automobiliui, tačiau tokią iškeltą versiją teismas paneigė.

Pasak bylos duomenis išanalizavusios teisėjos, eismo įvykio aplinkybes tyrusi ekspertė nurodė, kad pirminius ir sunkiausius sužalojimus po avarijos žuvęs vyras patyrė po automobilio kontakto šonu su medžiu, be to, sužalojimų sunkumui didžiulės įtakos turėjo ir automobilio važiavimo didelis greitis (didesnis nei 97 km/h), ir tai, kad kontaktas buvo šonu.

„Smūgis buvo ne į vairuotojo, o į keleivio pusę ir būtent todėl kaltinamasis išvengė sunkių sužalojimų, – nuosprendyje nurodė teisėja. – Atlikus eismo įvykio metu žuvusiojo kūno tyrimą buvo nustatyta, kad šis mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio jo kūne nustatytais daugybiniais sužalojimais; didžiausi sužalojimai buvo patirti pirminio kontakto metu, t. y. automobiliui, važiavusiam apie 100 km/h greičiu, atsitrenkus į medį ir žuvusiajam dešine kūno puse kontaktuojant su automobilio šonu, o iškritus iš automobilio galėjo atsirasti antrinių sužalojimų.“

Pasak teismo, ekspertė nurodė, kad autopsijos metu žuvusiojo pilve ir krūtinės ertmėje buvo rasta apie 2 litrus kraujo, tai sudaro 40 procentų viso žmogaus kraujo tūrio, – netekti tiek kraujo mediciniškai yra nesuderinama su gyvybe.

„Žuvusįjį ištiko staigi mirtis, nors pagalba suteikta greitai – per 11 minučių“, – teisme sakė ekspertė. Jos teigimu, nukentėjusįjį atvežus į ligoninę, jam sustojo širdis ir buvo pradėtas taikyti gaivinimas, bet vyro gyvybės taip ir nepavyko išgelbėti.

Pasak teismo, teisme apklaustas BMW automobilius prižiūrinčios bendrovės atstovas pažymėjo, jog tai, kad neišsiskleidė oro pagalvė, savaime nereiškia, jog buvo koks nors gedimas. Be to, oro pagalvės apsaugo iki tam tikro greičio, paprastai jis siekia 50–60 km/h, o kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smūgis, oro pagalvė apsauginės funkcijos neteikia ir neužtikrina, kad bus išvengta sunkių sužalojimų; oro pagalvė įsivaizduojama kaip minkštas daiktas, bet kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smūgis, ji gali pavirsti į kietą daiktą; statistiškai didžioji dalis mirčių vyksta, kai yra didelis automobilio greitis – 100 km/h ir daugiau, o šoniniai susidūrimai susiję su rizika sukelti didesnio masto sužalojimus.

„Nėra pagrindo daryti išvadą, jog išsiskleidus šoninei oro pagalvei būtų išvengta žuvusiojo mirties“, – teisėja D. Ulianskaitė-Zabulionienė pažymėjo, kad teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis mirė ne dėl techniškai netvarkingo automobilio, o dėl Mareko M. neteisėtų veiksmų vairuojant automobilį, kurie lėmė, kad automobilis, važiavęs dideliu greičiu, nuvažiuotų nuo kelio ir keleivio puse kliudytų medį.

Vairuotojas privalo rūpintis automobiliu

Pasak teismo, avarijoje nepataisomai sumaitotas BMW buvo eksploatuojamas daugiau nei 16 metų, todėl Marekas M. galėjo ir turėjo suprasti, jog jo įsigytas automobilis nėra naujas ir per tą laiką galėjo turėti gedimų.

„Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors automobilis eismo įvykio metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, tačiau iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog transporto priemonė galimai turėjo gedimų, mat, kaip teigė pats kaltinamasis, automobilyje esantis kompiuteris nuolat „išmesdavo“ tam tikras klaidas, neleisdavo važiuoti, todėl jas kas 2–3 dienas ištrindavo, – nurodė teismas. – Be to, nupirkęs automobilį, jį 2 kartus autoservise tvarkė, ten jam pasakė, kad ant automobilio durų, kur laikomas stogas, didesni dažų sluoksniai, nei yra leistina. Taigi matyti, jog kaltinamasis dar iki eismo įvykio pats turėjo duomenų, jog jo įsigytas automobilis galimai nėra visiškai tvarkingas ir galimai yra tvarkytas po eismo įvykio, tačiau automobilio metamas klaidas ištrindavo ir po patikrinimų autoservise jį toliau eksploatuodavo.“

Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Pasak teisėjos, vairuotojas turi pareigą nuolat stebėti visų automobilio mechanizmų darbą ir neeksploatuoti transporto priemonės galimai techniškai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų.

„Šių reikalavimų, kaip ir KET, laikymasis taip pat yra labai svarbus, nes gali lemti itin skaudžius padarinius, už kuriuos gali atsakyti asmuo, naudojantis techniškai netvarkingą automobilį“, – pažymėjo teismas.

Anot teisėjos, Marekas M. automobilį vairavo neblaivus, be to, pažeidė KET reikalavimus, nes viršijo leistiną greitį, o kai buvo apakintas kito automobilio šviesų, jis privalėjo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, o prireikus – ir sustoti.