„Pateikimas įvyks, manau, artimiausiomis savaitėmis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji.
Įstatymų projektus dėl partnerystės įteisinimo parengė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas.
Šie projektai dar nėra registruoti Seimo teisės aktų bazėje.
Kaip gegužės pradžioje pranešė naujienų portalas delfi.lt., siūloma, kad partnerystė būtų apibrėžiama kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius“.
Pasak iniciatorių, būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios partnerystės modelis, teisinės partnerystės pasekmės atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento.
Pagal projektus, partnerystę registruotų civilinės metrikacijos įstaigos, abu partneriai galėtų pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę.
Partnerystės įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką, kai visais atvejais, net, kai nėra vaikų, dėl to reikia kreiptis į teismą. Partnerystės atveju, tuo atveju, kai nėra vaikų, tą galės padaryti notaras.
Įteisinti partnerystę siūlo valdančiajai daugumai priklausantys liberalių pažiūrų politikai. Laisvės partijos siūlymu Partnerystės įstatymo projektas įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.