Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, po žinios apie medikės savižudybę, SAM kreipėsi į Šiaulių ligoninę dėl mobilios krizių komandos pasitelkimo.
„Pirmąją krizės savaitę prioritetą teikėme skubiai psichologinei pagalbai. Specialistai padeda ligoninės administracijai tinkamai planuoti ir vykdyti žingsnius. Taip pat kreipėmės į įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos“, – sakė A. Pečkauskas.
Pasak jo, ministerija informaciją apie šią įstaigą ir darbuotojų skundus rinko jau ankčiau. 2019 metais dėl ligoninės buvo kreiptasi tiek pasitikėjimo linija, tiek raštu. Dauguma jų buvo susiję su darbo sąlygų užtikrinimų. Šiuos pranešimus nagrinėjo Valstybinė darbo inspekcija.
2020 metų gruodžio mėnesį taip pat buvo fiksuotas pranešimas, kuris buvo susijęs su ligoninėje vykstančiu reorganizacijos procesu.
„Įvykus šiai nelaimei gavome tiek viešų, tiek anoniminių pranešimų, susijusių su mobingo tema, darbo sąlygų ir darbo reorganizacijos šioje įstaigoje procesu. Visa tai bus vertinama“, – sakė A. Pečkauskas ir pridūrė, kad praėjusią savaitę buvo suburta pokyčių grupė.
Konkretūs įtarimai, pasak SAM atstovo, ligoninės administracijai dar nėra pareikšti. Ministerija bendrauja su visomis šios situacijos pusėmis.
Žurnalistai SAM atstovų paklausė, ką planuojama daryti su Šiaulių ligoninės vadovais ir ar planuojama juos nušalinti.
„Turbūt reikėtų visiems suprasti, kad šiuo metu tikrai nėra pagrindo nušalinti ligoninės vadovą, nes tyrimas nėra pradėtas, nėra atliktas. Vienas iš mūsų darbo grupės uždavinių bus išsiaiškinti visas aplinkybes ir tik tada priimti sprendimus. Kalbant apie STT pradėtą tyrimą, mano žiniomis, tai nėra kliūtis eiti pareigas, nes ikiteisminis tyrimas yra vykstantis ir išvadų jame nėra“, – sakė A. Pečkauskas.
Paklaustas, ar yra buvę atvejų, kad dėl pranešimų apie mobingą būtų atleisti skyrių vadovai, viceministras buvo atviras, kad tokių atvejų nežino.
„Kiek man yra žinoma, šiame kontekste, tai kažkokių konkrečių atleidimų dėl mobingo, mano žiniomis, nėra buvę Lietuvos gydymo įstaigose. Bet tai neturėtų versti mūsų visų manyti, kad taip negali nutikti“, – sakė A. Pečkauskas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos S. Bieliūnės teigimu, ministerija jau ruošia planus, kaip paskatinti darbuotojus nebijoti kreiptis dėl psichologinio smurto darbe.
„Tačiau turime ir kitą medalio pusę – nėra įprasta sveikatos priežiūros įstaigose labai dažnai kreiptis. Turime iniciatyvų ir kovido metu, kai buvo siūloma psichologinė pagalba, bet vis dar nedrąsiai ja naudojamasi. Reikia ir stigmą mažinti, kad būtų pasitikėjimas“, – sakė S. Bieliūnė.
Pokyčių darbo grupė pasiūlymus ir tyrimo išvadas turi pateikti iki rugpjūčio 1 dienos. Pasak S. Bieliūnės, toks terminas nustatytas dėl to, kad reikia surinkti daugybę informacijos, gyvai susitikti su ligoninės bendruomene, atlikti vertinimą.
„Tokie procesai paprastai atskleidžia įvairios faktinės informacijos ir, jei bus tokios informacijos, dėl ko bus reikalingi papildomi tyrimai, juos inicijuosime“, – kalbėjo S. Bieliūnė.
Savo poziciją pateikė ir ligoninė
Praėjusią savaitę visą Lietuvą sukrėtė jaunos medikės savižudybė. Gydytoja dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Po savaitės tylos, apie šį įvykį spaudos konferenciją surengė ir pati Respublikinė Šiaulių ligoninė.
RŠL direktorius Remigijus Mažeika neslėpė, kad buvo gauti 5 tarnybiniai pranešimai dėl įtampos Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre, kuriame dirbo iš gyvenimo pasitraukusi gydytoja.
„Šiandien dar kartą norime pareikšti nuoširdžią užuojautą gydytojos artimiesiems ir kolegoms. Ligoninės administracija šiandien pateikė išsamią informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai pagal paklausimą. Galime patvirtinti, kad buvo gauti 5 tarnybiniai pranešimai ir prašymai dėl įtampos Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre. Aš, kaip vadovas, visais atvejais siekiau objektyviai išsiaiškinti problemas, todėl buvo sudaromos darbo grupės ir komisijos, išklausomos visos suinteresuotos šalys“, – sakė R. Mažeika.
Pasak jo, vienodai elgiamasi visais panašiais atvejais. Ligoninė yra gavusi prašymus pateikti informaciją policijai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Direktoriaus teigimu, informacija yra ruošiama. Kaip sakė R. Mažeika, ligoninė dalyvaus teikiant visą informaciją, kad kuo greičiau būtų „atskleista objektyvi tiesa“.
Pasidomėjus, už ką buvo atleista nusižudžiusi gydytoja, ligoninės atstovai sakė, kad tai buvo padaryta, vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsniu, nes buvo nustatyta, kad savo veiksmais pažeidė eilę teisės aktų ir taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
„Delfi“ primena, kad gegužės 9 dieną socialiniuose tinkluose pasklido žinia apie iš gyvenimo savo noru pasitraukusią medikę. Kiek vėliau tai patvirtino ir Respublikinė Šiaulių ligoninė, kurioje dirbo gydytoja.
Po šio įvykio pradėta garsiai kalbėti apie mobingą medicinos įstaigose. Teigiama, kad mobingą patyrė ir nusižudžiusi gydytoja. Kaip praėjusią savaitę išplatintame pranešime rašė Respublikinė Šiaulių ligoninė, iš gyvenimo pasitraukusi gydytoja „buvo atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.“
