„Klausydamas prezidento sveikinimą, išgirdau palaikymą rengiamam Partnerystės įstatymo projektui, nes jis kalbėjo apie poreikį sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius, kartu patikslindamas, kad prezidento pasisakymą suprato nebūtinai kaip paramą, tačiau greičiau kaip pažadą nekliudyti projekto priėmimui.
„Neįvardinčiau, kad jaučiu palaikymą, bet jo žodžius interpretuoju kaip nekliudymą tą projektą teikti ir priimti“, – sakė Laisvės frakcijos narys.
Tačiau prezidentas savo pasisakyme kartu pabrėžė, kad tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimas turi būti įgyvendinamas laikantis Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Būtent šį prezidento teiginį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas vertina kaip tam tikrą išlygą, kuri neleidžia aiškiai interpretuoti, kad prezidentas palaiko Partnerystės projektą.
„Prezidentas pasakė, kad reikia ir tos pačios lyties asmenų partnerystę sureguliuoti, tačiau davė nuorodą, kad taip, kaip Konstitucijoje pasakyta, kur pasakyta apie šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. Tai kaip prezidentas čia sugebėtų sureguliuoti – nežinau“, – abejones išsakė E. Gentvilas.
T. V. Raskevičius prezidento išsakytus žodžius taip pat vertina kaip tam tikras abejones dėl rengiamo Partnerystės projekto atitikimo Konstitucijai. Visgi jis pabrėžia, kad teisės ekspertai vieningai atmeta mintis dėl galimo projekto neatitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui.
„Prezidentas pareiškė tokią abejonę, ar tas įstatymo projektas neprieštaraus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai aš, kaip įstatymo rengėjas, galiu patikinti, kad tikrai nė vienas teisės ekspertas nekonstatuos, jog Partnerystės projektas prieštarauja Konstitucijai“, – tikino Laisvės frakcijos narys.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tvirtina, kad prezidento žodžiuose išgirdo paramą būtent „valstiečių“ rengiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kurios numato atskirą sutarčių rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo, kurios neva atstotų Partnerystės projektą ir kartu sureglamentuotų dalį tos pačios lyties porų gyvenimo klausimų.
„Aišku, reikėtų klausti paties prezidento, nes mes tiesiog interpretuojame tai. Pakankamai žmogiška, kad kiekvienas išgirdome pritarimą savo siūlomai minčiai. Tai aš išgirdau pritarimą būtent mūsų siūlomam projektui“, – tikino A. Norkienė, kartu prezidento žodžiuose išgirdusi ir tolerancijos skatinimą.
„Aš manau, kad prezidentas pakankamai nuoseklus. Paklausant jo mintis dar prieš tampant prezidentu, aš manau, kad nieko naujo jis nepasakė, tiesiog labai nuosekliai išsakė mintis, ką visą laiką ir palaikydavo. Manau, kad kalba buvo skatinanti toleranciją ir siūloma ieškoti sprendimų. Aš matau tik teigiamus dalykus“, – tvirtino „valstietė“.
Visgi T. V. Raskevičius nemano, kad „valstiečių“ frakcijos seniūnės išsakyta prezidento pasisakymo interpretacija yra teisinga. Partnerystės projekto iniciatorius pabrėžia, kad LVŽS siūlomas projektas tinkamai nesureglamentuotų porų teisių ir pareigų, o tai prieštarautų šalies vadovo išsakytai minčiai, kad būtina teisiškai išspręsti tos pačios lyties žmonių santykių klausimą.
„Visiškai klaidinga prielaida, nes „valstiečiai“ siūlo vadinamąjį Jungtinės veiklos susitarimą, kuris yra tinkamas reglamentuoti verslo santykius, bet ne tarp dviejų asmenų susiklosčiusias teises ir pareigas. Pavyzdžiui, partnerio teisė neliudyti prieš savo artimiausią žmogų teisminių procesų kontekste, tai jokiomis jungtinės veiklos sutartimis to nepavyks sureglamentuoti, tam reikalinga partneriams suteikti tarpusavio Civilinį statusą, o tai galima padaryti tik partnerystės instituto pagalba“, – teigė Laisvės frakcijos narys.
Tuo metu E. Gentvilas prezidento žodžiuose neįžvelgė ir tolerancijos skatinimo, apie kurį kalbėjo A. Norkienė. Jo teigimu, prezidentas savo veiksmais tiesiog dar kartą parodė, kad jam nerūpi visuomenės dalis, remianti tos pačios lyties santykių reglamentavimą, kadangi šalies vadovas jau antrą kartą pareiškia paramą kitai pusei.
„Praėjusį kartą prezidentas užstojo kunigą Toliatą, nematydamas kitos pusės. Aš sutinku, kad iš Toliato buvo šaipomasi, tačiau juk viskas prasidėjo, kad buvo šaipomasi iš T. V. Raskevičiaus, reikalaujant jį „nuimti“, atstatydinti. Reikalavo tie patys Orlauskas, Grinevičius ir kiti, kurie organizavo „Šeimų maršą“, tai štai tada prezidentas užstojo vieną pusę – kunigą Toliatą, kartu ir „Šeimų gynimo maršo“ organizatorius. Šį kartą jis vėl į juos kreipiasi. Aš turiu suprasti, kad prezidentui šita publika yra labai maloni, patraukli ir suprantama“, – kalbėjo E. Gentvilas.
