Kaip skelbia organizatoriai – Tibeto rėmimo grupė – pilietinė akcija prie Algirdo gatvėje esančios ambasados prasidės vidurdienį.
Piketu siekiama atkreipti Lietuvos politikų ir visuomenės dėmesį į Kinijoje kalinčių politinių kalinių situaciją bei nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus šalies regionuose.
„Šia akcija Lietuvos valdžią raginama nepaliauti gynus žmogaus teisių Kinijoje, aktyviai reikšti savo demokratines vertybes bei nuostatas, o santykius su Kinijos valdžia grįsti tarptautiniais įsipareigojimais laisvei, žmogiškumui ir solidarumui“, – teigia organizatoriai.
Anot jų, gegužės 17-oji pasirinkta neatsitiktinai – 1995 metų gegužės 17 dieną Kinijos pareigūnai areštavo ir nežinoma kryptimi išgabeno vos prieš tris dienas XI Pančen Lamos inkarnacija paskelbtą šešerių metų Geduną Čiokj Nijimą bei jo šeimos narius.
„Tibeto tradicijoje Pančen Lama yra antrasis pagal rangą Tibeto tautos lyderis, kurį su Dalai Lama sieja mokytojo ir mokinio ryšys. Ši unikali, tibetietiško budizmo principais besiremianti tradicija, siekia XVII amžių. Iki Kinijos įvykdytos Tibeto okupacijos 1949 metais, senajam Dalai Lamai mirus, Pančen Lama imdavo globoti naujojo Dalai Lamos atgimėliu pripažintą berniuką, o pats laikinai tapdavo Tibeto dvasiniu ir politiniu vadovu“, – rašoma pranešime.
Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.
Pastaruoju metu tarptautinė bendruomenė genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui ne kartą įvardijo Kinijos veiksmus Sindziango regione prieš uigūrų tautinę mažumą.
Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.
Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot Kinijos, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.