Pastabas parengtam projektui pareiškė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas bei grupė Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologų.

Savo siūlymuose jie ragina atsisakyti informacijos atkartojimo ir orientuotis į „kompetencijomis grįstą ugdymą, kuris suteiktų galimybę mokiniams savarankiškai veikti tikrovėje“.

Literatūros ekspertai pažymi, kad NŠA pateiktas programos projektas „neatitinka šiuolaikinės kultūros tendencijų, stokoja įtraukių ir mokiniams aktualių temų, kurios būtų susijusios su jų patirtimis, leistų savarankiškai ir kritiškai reikšti mintis aktualiais klausimais“.

Jie pastebi, jog į mokinį, jo poreikius bei prigimtį orientuota programa negali būti smulkmeniškai reglamentuojama, todėl 5–8 klasių programos projekte siūloma atsisakyti privalomų kūrinių, paliekant tik kompetencijų aprašus, bendrąsias temas ir konkrečiai amžiaus grupei rekomenduojamos literatūros sąrašus.

„Iš jų vadovėlių autoriai ir mokytojai galės pasirinkti tekstus, taikydamiesi prie konkretaus regiono, mokyklos specifikos, klasės ir individualių mokinių gebėjimų“, – tvirtinama specialistų pareiškime.

Taip pat siūloma, jog 9–10 klasių programoje greta rekomenduojamų jaunimo literatūros tekstų jau galėtų atsirasti ir klasikos kūrinių sąrašas, iš kurio mokytojai taip pat galėtų laisvai rinktis nustatytą privalomų kūrinių kiekį.

Ekspertas: dabartinė programa – per plati, fragmentuota

Vienas rengusiųjų pasiūlymus, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas, Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis BNS teigė, jog NŠA projektas nieko nekeičia.

„Šitas projektas nieko neatnaujina, jis iš esmės perrašo nuo 2016-ųjų galiojančią programą. Jei kalbama apie kompetencijomis grįstą ugdymą, vadinasi, mes ugdome tai, ko reikės žmogui gyvenime, kad jis galėtų tas savo žinias pritaikyti. Bet realiai į klausimą, kaip tas įgytas žinias vaikas pritaikys gyvenime, yra neatsakoma“, – tvirtino M. Grigaitis.

Anot jo, rašytojai, akademikai ir pačių tėvų organizacijos jau ir anksčiau reiškė susirūpinimą, kad mokyklinės literatūros programos yra „utopinės“ ir neatitinkančios realybės.

„Mokytojai mato, kad dirbant pagal šitas programas reikia veidmainiauti, pusė programos faktiškai yra neišeinama, reikia tiesiog praleisti. Kodėl – nes apimtys yra milžiniškos, kūrinių per daug, taip pat per mažai pilnų tekstų, per daug fragmentų, nes fragmentuojasi skaitymas. Be to, tikrai yra per ankstyvi tam tikri klasikos tekstai jaunesnėse klasėse. Tai rodo, kad į vaiko poreikius, kontekstą neatsižvelgiama ir tiesiog norima buldozeriu prastumti projektą, kuris kažkokiai mažai grupei biurokratų ar lituanistų tinka ir patinka“, – sakė M. Grigaitis.

Ekspertai siūlo parenkant tekstus moksleiviams suteikti daugiau laisvės patiems mokytojams. Pasak M. Grigaičio, atsisakius privalomojo literatūros sąrašo 5-8 klasėse, mokytojas galėtų pats „pagal mokinių poreikius ir lygį“ pasirinkti tekstus, kurie leistų formuoti gebėjimus, kurių jam reiks gyvenime: kritinį mąstymą, teksto kūrimą, kūrybišką minčių raišką, daugiakultūriškumo suvokimą.

„Šiems dalykams lavinti reikia mažesnės apimties turinio, ilgesnių tekstų skaitymo, atidaus, lėto skaitymo. Dabartinis projektas su savo didelėmis apimtimis, fragmentacija ir amžiaus tarpsnio neatitinkančiais tekstais tikrai nerealizuos šių tikslų“, – tvirtino ekspertas.

9-10 klasėje, M. Grigaičio nuomone, jau galėtų atsirasti „šiek tiek privalomų literatūros klasikos kūrinių“, bet taip pat turėtų būti palikta didelė pasirinkimo laisvė mokytojui.

„Jei mokytojui reikia, jis ima vadovėlį, jei mokytojas nori, jis moko pats. Tai yra XXI amžiaus mokykla ir XXI amžiaus mokytojas. Dabartinė valdžia – Laisvės partija ir konservatoriai – ėjo su šiais lozungais: išlaisvinti mokytoją, sukurti aktualų turinį. Kur dingo šie lozungai, neįsivaizduoju. Bet tai būtų laisvė mokytojui, kuris su savo mokiniais matys, ko jiems konkrečiai reikia, o ne tai, kai iš kažkokio centro nurodoma ką skaityti ir kaip skaityti“, – kalbėjo jis.

Siūlymus rengė M. Grigaitis, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkė Aistė Kučinskienė, LLTI mokslininkė Viktorija Šeina-Vasiliauskienė. Siūlymams taip pat pritarė kiti VU, LLTI mokslininkai – Paulius Subačius, Paulius Javsejevas, Jurgita Katkuvienė, Solveiga Daugirdaitė, Dalia Sattkauskytė, Rimantas Kmita, Akvilė Rėklaitytė.