Šiame plane išdėstytos reformos ir viešųjų investicijų projektai, kuriuos Lietuva planuoja įgyvendinti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP, angl. RRF) parama.

EGADP yra pagrindinė „Next Generation EU“ – ES plano, kaip po COVID-19 pandemijos ES tapti stipresnei, priemonė. Pagal ją investicijoms ir reformoms remti bus skirta iki 672,5 mlrd. eurų (2018 m. kainomis).

Šią sumą sudarys 312,5 mlrd. eurų dotacijos ir 360 mlrd. eurų vertės paskolos. EGADP atliks labai svarbų vaidmenį padedant Europai iš krizės išeiti sustiprėjusiai bei užtikrinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, pranešime pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Pastaraisiais mėnesiais dėl šio plano vyko intensyvus Europos Komisijos ir Lietuvos valdžios institucijų dialogas.

Lietuva iš viso paprašė 2,2 mlrd. eurų dotacijų pagal EGADP.

Lietuvos planą sudaro septyni komponentai: atsparus sveikatos sektorius, žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka, kokybiškas švietimas, inovacijos ir aukštasis mokslas, veiksmingas viešasis sektorius ir socialinė įtrauktis.

Į planą įtrauktos tokių sričių priemonės kaip atsinaujinančioji energija, energijos vartojimo efektyvumas, tvarus transportas, skaitmeniniai įgūdžiai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, viešojo administravimo skaitmenizacija ir aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas.

Plane siūlomi visų septynių Europos pavyzdinių iniciatyvų sričių projektai, jie apima visą EGADP gyvavimo laikotarpį iki 2026 m.
Europos Komisija per ateinančius du mėnesius įvertins planą pagal vienuolika reglamente nustatytų kriterijų ir pagal jį parengs teisiškai privalomus aktus.

Visų pirma bus įvertinta, ar planas padeda veiksmingai spręsti visus ar daugumą uždavinių, nustatytų atitinkamose Lietuvai skirtose rekomendacijose, pateiktose pagal Europos semestrą. EK taip pat įvertins, ar plane numatyta bent 37 proc. lėšų skirti klimato politikos tikslus remiančioms investicijoms bei reformoms ir 20 proc. – skaitmeninei pertvarkai.

ES Taryba, kaip paprastai, per keturias savaites turės priimti Europos Komisijos pasiūlymą dėl ES Tarybos įgyvendinimo sprendimo.

ES Tarybai patvirtinus planą, Lietuva galės gauti 13 proc. išankstinio finansavimo su sąlyga, kad įsigalios Sprendimas dėl nuosavų išteklių, kurį pirma turi patvirtinti visos valstybės narės.

Europos Komisija iš viso jau yra gavusi 17 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų iš Belgijos, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Slovakijos.

EK toliau aktyviai bendradarbiaus su likusiomis valstybėmis narėmis, kad padėtų joms parengti kokybiškus planus.