Pasak jo, tai, kad Prezidentūra užsakinėja apklausas bei domisi visuomenės pulsu vienu ar kitu klausimu, nėra blogas ar smerktinas dalykas, nors tai ir nauja praktika.

„Bet tai, kad atlikus tą apklausą, buvo bandoma keletą klausimų slėpti, ir taip primityviai, vaikiškai slėpti, neaišku, dėl kokių motyvų, tai iš tiesų kelia tam tikrą šypseną, tam tikrą ironiją ir rodo, matyt, tos pačios Prezidentūros, kaip institucijos, tam tikrą nebrandumą, nepasiruošimą komunikuoti tais klausimais, chaotišką komunikavimą“, – Žinių radijui penktadienį teigė A. Mazuronis.

Pasak jo, trūksta atsakymų, kokiu tikslu vykdytos apklausos, ar iš to gims teisėkūros iniciatyvos.

„Nebrandumas ar politinės patirties stoka iš šios institucijos gana ryškiai pasimatė. Bet aš tikiu, kad Prezidentūra tikrai padarys pamokas iš šitos istorijos ir ateityje nebedarys tokių dalykų (...). Dabar tai primena šiek tiek mokyklos situaciją: nusirašiau – pagaus, nepagaus. Pagavo, tada pradedi aiškintis, kodėl nusirašiau, kodėl negalėjau išmokti pamokos“, – sakė jis.

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie vakcinaciją nuo COVID-19, karantiną, mokestines priemones bei vidaus ir užsienio politikos klausimus. Žiniasklaidoje pradžioje pasirodė tik pavienės „Vilmorus“ atliktos apklausos dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais, nors paaiškėjo, kad Prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais.

Prezidentūrai pateikus pilną klausimyną, paaiškėjo, kad iš viso respondentams buvo užduota 16 klausimų, tarp klausimų, kurių Prezidentūra pradžioje nebuvo linkusi viešinti – apklausos dalis apie Seimo narių atšaukimą.

Mazuronis sako davęs konservatoriams patarimų dėl EVT klausimo: jei galite kąsti prezidentui – kąskite

Seimo pirmininkės pavaduotojas „darbietis“ Andrius Mazuronis sako konservatoriams parlamente pataręs apsispręsti dėl santykius su Prezidentūra temdančio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo. Jo teigimu, konservatoriai turėtų arba prezidentui „kąsti“ ir imtis realių veiksmų „pamirštant“ šį klausimą, arba, pripažinus, kad politinės valios neturi, tiesiog atsitraukti nuo santykius aštrinančios problemos.

„Aš Seime esantiems konservatoriams sakau, kad nereikia tokio garsaus lojimo: jei galite kąsti – kąskit, o jei negalite įkąsti – pamirškite visą šią istoriją. Jei galite priimti įstatymą, kuris reglamentuos šį teisinį vakuumą – tai priimkit ir baikite diskusiją, o jei negalite jo priimti, jei nėra politinės valios ir tiek balsų – tai uždarykite šią istoriją, pasakykite, kad nėra politinės valios, kad pakeistumėte visą šį reikalą“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Mazuronis.

Politiko teigimu, tai, kaip dabar rutuliojasi tarp valdančiųjų ir Prezidentūros įsiplieskęs ginčas dėl tolesnio atstovavimo EVT, kartais atrodo tiesiog tragikomiškai.

„Konfliktas tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos arba tarp didžiausios valdančiosios daugumos frakcijos kartais įgyja tokių absurdiškų ar tragikomiškos situacijos elementų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Teisiųjų šiame konflikte nėra, o blogiausia, kad dėl šios situacijos ir nuolatinio pasibadymo ir vienas kito menkinimo kenčia valstybės prestižas“, – kalbėjo A. Mazuronis.
„Viešumoje tokios institucijos kaip Vyriausybė, Prezidentūra turėtų rodyti tam tikrą politinį lygmenį ir politinę brandą bei politinę kultūrą bendraujant vieni su kitais“, – sakė parlamentaras, pažymėdamas, kad abi institucijos turėtų ieškoti būdų, kaip išeiti iš esamos padėties.
Vienas iš tokių „civilizuotų“ būdų, „darbiečio“ supratimu, galėtų būti susitarimas vykdant slaptas derybas.

„Logiškiausia būtų, kad kažkaip civilizuotai... Jei nepavyksta gražiai susitarti.... Kažkokiu slaptu derybų būdu - tu man tą, aš tau tą... Kažkaip reikia susitarti, išspręsti šią situaciją arba ją visiems laikams pamiršti“, – sakė „darbietis“.

Pats A. Mazuronis neišsidavė, kurią stovyklą šiuo klausimu palaiko. Anot jo, abiejose stovyklose esama argumentų.

„Argumentų yra abiejose pusėse. Teisinga tai, ką sako valdančioji dauguma, kad nemaža dalis klausimų yra Vyriausybės kompetencijos. Tačiau teisingi yra ir kitos pusės argumentai – kodėl jūs tylėjote nuo 2008 m., kai po Lisabonos sutarties pasidarė vienos kėdės principas EVT ir kodėl konservatoriai, kai Kubilius buvo ministras pirmininkas, nekėlė šio klausimo, kai Grybauskaitė važinėjo“, – apibendrino Seimo narys.

Po pastarųjų Seimo rinkimų, daugiausiai konservatorių stovyklai atstovaujantys politikai ėmė kelti klausimą, ar nebūtų geriau, jei Lietuvai dalyje EVT svarstomų klausimų galėtų atstovauti premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau Prezidentūra tvirtina, kad nėra svarių priežasčių, kodėl reikėtų keisti esamą Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje tvarką, kuomet šaliai ES viršūnių susitikimuose atstovauja tik prezidentas.